Savaitei atidėjo įstatymo pataisų dėl reikalavimo aptarnauti klientus lietuvių kalba priėmimą

Pasak Seimo vicepirmininko Vytauto Mitalo, naujų pasiūlymų projektui ketina teikti jo autorė Seimo narė Dalia Asanavičiūtė ir kiti parlamentarai.

Siūlymui nukelti įstatymo priėmimą Seimo seniūnų sueiga pritarė bendru sutarimu.

Įstatymo pataisas, siūlančias įpareigoti tiesiogiai su klientais dirbančius paslaugų teikėjus ir prekių pardavėjus nuo 2026 metų sausio 1 d. aptarnauti juos valstybine lietuvių kalba, planuojama priimti rugsėjo 26 d. Seimo plenariniame posėdyje.

Ši Seimo narės konservatorės Dalios Asanavičiūtės iniciatyva parlamente jau yra įveikusi pateikimo ir svarstymo stadijas. Lieka paskutinis balsavimas – įstatymo pataisų priėmimas.

Iniciatyvai pritariantys parlamentarai sako, kad gyventojai turi teisę gauti paslaugas valstybine kalba ir tai yra pagarbos valstybinei kalbai klausimas.

Projekto autorė D.Asanavičiūtė sako, kad šis reikalavimas bus taikomas tik tiems, kurie tiesiogiai turi kontaktą su klientu. Anot jos, nebus reikalaujama mokėti lietuvių kalbą dirbantiems, pvz., sandėlyje ar virtuvėje.

Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma mano, kad minimalūs kalbos mokėjimo reikalavimai, kurie įsigalios ne iškarto, neapsunkins dirbti atvykusių žmonių gyvenimo.

Tuo tarpu teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska iš Seimo tribūnos kritikavo projektą, nes, jos nuomone, gali kilti problemų dėl jo įgyvendinimo.

„Pvz., ukrainietė, Lietuvoje parduodama savo rankų darbo vyšyvanką, aptarnaudama anglų kalba, gautų baudą. Įstatymo projektas numato, kad užrašai apie paslaugas turėtų būti tik lietuvių kalba. Tai reiškia, kad užrašas „pub“ arba „bar“ turėtų būti užrašytas lietuviškai“, – iš Seimo tribūnos yra sakiusi E.Dobrowolska.

Valstybinės kalbos įstatymo pataisos numato, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai, Lietuvoje parduodantys prekes ir teikiantys paslaugas, „užtikrina tiesioginį gyventojų aptarnavimą valstybine kalba Vyriausybės nustatytu lietuvių kalbos mokėjimo lygiu“.

Išimtį siūloma taikyti Mokslo ir studijų įstatyme numatytais atvejais, kai reikalavimas mokėti valstybinę kalbą laikomas nepagrįstu teisės dirbti ribojimu.

Įstatyme taip pat planuojama įteisinti, kad „informacija apie parduodamas prekes ir teikiamas paslaugas teikiama ir prekės ženklinamos valstybine kalba.“