Kada būstą geriau pirkti su paskola, o kada – taupyti ir mokėti grynaisiais: specialistas davė patarimų

Banko „Bigbank“ specialistai atskleidžia, kad vienareikšmiško atsakymo nėra ir viskas priklauso nuo asmeninės finansinės padėties, „apetito“ rizikai ar noro investuoti.

2020 m. net 57,2 proc. būstų buvo perkama mokant visą sumą iš karto. Tiesa, kaip pastebi banko „Bigbank“ Lietuvos filialo vadovas Rolandas Norvilas, pandemijos pradžioje žmonės turėjo nemažai santaupų, daug laiko ir ieškojo, kaip įdarbinti savo pinigus, o NT – vis dar yra mėgstamiausia lietuvių investicija.

Tačiau panaši tendencija buvo matoma ir iki pandemijos. Būsto pirkimas mokant visą sumą iš karto leidžia išvengti ilgalaikių finansinių įsipareigojimų. Tokio pirkėjo negąsdina nei svyravimai rinkose, nei svyravimai asmeninėje banko sąskaitoje. Kadangi taip įsigytas turtas iš karto tampa asmens nuosavybe, nereikia jaudintis dėl vėlavimo sumokėti įmokas ar finansinių problemų. Be to, tokie pirkėjai pardavėjams dažnai vis dar labiau patinka.

Visgi R.Norvilas įspėja, kad net ir perkant būstą iš savo lėšų ir mokant visą sumą iš karto, įsipareigojimas yra: „NT nėra toks likvidus kaip kai kurie kiti investiciniai produktai ar pinigai taupomajame indėlyje – lengvai išsiimti investuotų lėšų negalima, nebent nusprendžiama įsigytą NT parduoti už žemesnę kainą. Todėl net ir pirkdami būstą bei mokėdami visą sumą, įsipareigojate ilgesniam laikui.“

Daugeliui pirkėjų norint pasiekti išsvajotąją ramybę, taip pat teks kurį laiką pataupyti, o tai paprastai reiškia ir diržų susiveržimą ar kitų investicinių galimybių praradimą.

Daliai lietuvių įsigyti būstą be paskolos sudėtinga – vidutinis būstas Vilniaus gyvenamajame rajone šiuo metu gali kainuoti 3–4,5 tūkst. eurų už kv. m. Tai reiškia, kad 50 kv. m būstas, tinkantis jaunai šeimai, kainuos iki 225 tūkst. eurų. Tai – nemaža suma vidutines pajamas gaunantiems žmonėms, bendrai uždirbantiems iki 2,6 tūkst. eurų atskaičius mokesčius. Tuo tarpu būsto paskola leidžia įsigyti būstą neturint visos sumos iš karto.

Be to, renkantis būsto paskolą, galima greičiau auginti savo turimą turtą. Nuo 2008 m. Lietuvoje 100 tūkst. eurų vertė sumažėjo 71,1 proc. ir dabar, norint turėti atitinkamą perkamąją galią, reikėtų turėti 171,1 tūkst. eurų.

Pasiėmus paskolą už 100 tūkst. eurų net ir su istoriškai aukštu 3 proc. EURIBOR ir, pavyzdžiui, 1,7 proc. marža, ko galima buvo tikėtis 2008 m. pabaigoje, iš viso, įskaičiuojant ir paskolos kainą, už būstą būtų sumokėta apie 184 tūkst. eurų, net jeigu palūkanos niekada nekristų. Lietuvos banko duomenimis, NT kainos Vilniuje nuo 2008 iki 2023 m., t. y. vos per pusę paskolos termino, kilo net 59 proc. Kitaip tariant, net ir įsigijus būstą prieš pat didžiulę krizę, sukaupsite daugiau turto nei jums kainuos paskola.

Vienu iš akivaizdžiausių paskolos trūkumu laikomas ilgalaikis įsipareigojimas kreditoriui – kai kuriems paprasčiausiai sunku planuoti savo finansus visus 30-čiai metų. Kitiems paskola suteikia emocinę naštą, o dalis žmonių negali ar neturi noro investuoti savo lėšų, todėl dėl palūkanų susidariusi paskolos kaina jiems per didelė.

Specialistai pataria, kad su paskola būstą verta pirkti turint stabilias pajamas ir investicinę strategiją. Tai ypač apsimoka tuomet, kai EURIBOR yra žemame lygyje – toks variantas leidžia išnaudoti rinkos galimybes ir investuoti likusius pinigus kitur, taip galimai padidinant bendrą grąžą.

Grynais pinigais būstą verta pirkti norint išvengti paskolos finansinės ir emocinės naštos ar ruošiantis pensijai. Taip pat greičiau išsimokėti paskolą patartina, turint mažesnes pajamas, esant aukštam EURIBOR ar tais atvejais, kuomet neturima žinių, reikalingų investavimui.

R.Norvilas primena, kad EURIBOR niekada nėra stabilus: tai krenta, tai kyla. „Tad jeigu šiuo metu EURIBOR yra aukštas ir paskola yra brangesnė, ateityje palūkanų norma kris ir paskola atpigs. Be to, net ir gavus prastas paskolos sąlygas, paskolą ateityje visada galima refinansuoti.“