„Manau, kad bus pateikti projektai ir bus diskusija. Šiuo metu akivaizdu, kad visos partijos, frakcijos turi savo matymą. Iš mūsų pusės, Liberalų sąjūdžio atstovai taip pat yra pateikę pasiūlymų, kad vis tik reikėtų numatyti galimybę žmonėms išsiimti tam tikrą sumą, ne vien tik kritinių ligų atveju, bet palikti šiek tiek platesnes galimybes“, – trečiadienį „Žinių radijui“ kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
„Bet čia svarbu subalansuoti tai, kad antroji pakopa yra vertybė, ją reikia išsaugoti, jos nesužlugdyti, bet tuo pačiu palikti galimybę žmonėms turėti šiek tiek lankstumo, naudojantis dalimis sukauptų lėšų. Aukso vidurį reikės surasti ir laukia sudėtingos diskusijos Seime, bet į priekį judėti šiame klausime būtina“, – pažymėjo ji.
Parlamentas po pateikimo yra pritaręs liberalo J. Varkalio siūlymui suteikti galimybę tiek sulaukusiems, tiek nesulaukusiems pensinio amžiaus pensijų fondų dalyviams gauti ne tik periodines išmokas, bet ir vieną kartą iš savo sukaupto turto išsiimti 10,8 tūkst. eurų.
ELTA primena, kad Konstitucinis teismas (KT) yra nusprendęs, jog Pensijų kaupimo įstatyme numatoma ribota galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo fonduose pažeidžia Konstituciją.
KT pažymi, kad teisė į pensijų fonduose sukauptas lėšas siejasi su jo nuosavybės teisių apsauga, todėl esamas reguliavimas neturi pagrindo.
Reaguodama į tokią išvadą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo padidinti išimtinių galimybių pasiimti sukauptus pinigus nesulaukus pensijos. Tai būtų galima padaryti sergant sunkia, progresuojančia liga, ištikus sunkiai negaliai.
Taip pat siūloma sukurti daugiau galimybių laikinai stabdyti kaupimą. Vietoje šiuo metu taikomo 12 mėn. laikotarpio, kurį galima skaidyti, per visą kaupimo laikotarpį žmogus laikinai kaupimą galėtų sustabdyti per 24 mėn. kas 10 metų.
Be to norima nustatyti ilgesnį laikotarpį apsispręsti dėl kaupimo, leidžiant praleidus galimybę iš anksto atsisakyti kaupti, tai padaryti ir vėliau.
Taip pat siekiama sumažinti siūlymų kaupti nenorintiems to daryti. Kaip aiškinama pranešime, šiuo metu visiems jaunesniems nei 40 metų žmonėms kas 3 metus siūloma kaupti. Siūloma, kad apskritai tokie priminimai žmogui būtų pateikiami iš viso tik 2 kartus.
Galiausiai norima numatyti, ar rinktis visą sumą ar periodinę išmoką, sulaukus pensinio amžiaus. Dabar visi, kurie yra sukaupę daugiau nei 5 403 eurus, gali gauti tik periodinę išmoką.
Duomenys rodo, kad Lietuvoje aktyviai kaupia 766 tūkst. žmonių, o šiuo metu už antrosios pensijų pakopos fondų valdomą turtą mokami mokesčiai yra vieni mažiausių tarp EBPO šalių.
Antrosiose pakopos pensijų fonduose dabar jau sukaupta 8,2 mlrd. eurų, iš kurių – 2,4 mlrd. arba beveik 30 proc. yra investicinė grąža, t. y. uždirbta suma.
V. Čmilytė-Nielsen: draudimo sutarčių apmokestinimui Liberalų sąjūdis nepritars
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad jos vadovaujamas Liberalų sąjūdis nepritars siūlymui apmokestinti draudimo sutartis. Pasak jos, šis mokestis pirmiausia gultų ant savo turtą apdraudžiančių žmonių ir netiesiogiai skatintų juos rizikuoti ir nesidrausti.
„Dabar pasvarstymams apie draudėjų apmokestinimą didesnį; tai yra draudimo sutarčių, bet iš esmės tai yra mokestis, kuris guls ant tų, kurie draudžiasi, draudžia savo turtą ir pakankamai skaudžiai gultų ant tų žmonių pečių“, – trečiadienį „Žinių radijuje“ kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
„Kaip tik reikėtų skatinti žmones drausti savo turtą, dar Lietuvoje tai nepakankamai daro, o tas signalas, siunčiamas Finansų ministerijos, mano galva yra žalingas, nes vis tiek priimti tokį įstatymą, mano manymu, šansų nėra, mes tam nepritarsime“, – pridūrė ji.
Seimo pirmininkė tvirtino, kad mokesčių reformos klausimas turi būti išspręstas po rinkimų, pasiekus platų susitarimą tarp politinių jėgų. Pasak jos, esant priešrinkiminėms nuotaikos tokio susitarimo pasiekti neįmanoma, todėl parlamente mokesčių reforma būtų pasmerkta žlugti.
„Kažkokių esminių pakeitimų mokesčių sistemoje nei dabar iki rinkimų, nei po rinkimų iškart nebus, tai nerealistiška ir to net nereikia. Tam, kad keistume ar peržiūrėtume mokesčių sistemą reikia plataus partijų sutarimo. Geriausia tai daryti po rinkimų, išdiskutavus ir radus dėl ko galima sutarti“, – aiškino ji.
ELTA primena, kad praeitais metais po ilgo laukimo Finansų ministerijos pristatyta ir Seime pateikta mokesčių reforma. Paketą sudarė septynių įstatymų projektų pakeitimai, iš kurių trys teikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM). Buvo numatyti didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai, daugiau asmenų priėmus reformą turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka, tačiau reforma užstrigo.
Nors birželį po pateikimo buvo pritarta visam paketui, tačiau rugpjūčio pabaigoje posėdžiavusi koalicinė taryba sutarė apie prieštaravimų tarp valdančiųjų sukėlusią mokesčių reformą toliau diskutuoti atskirais etapais.
Spalio mėnesį buvo grįžta prie nekilnojamo turto (NT) mokesčio, svarstymo stadijoje jam buvo pritarta, projektą parėmus keliems socialdemokratams, tačiau projektui paramos neišreiškė koalicijos partneriai „laisviečiai“.
Socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė kitos Seimo kadencijos metu žada įgyvendinti mokesčių reformą ir pertvarkyti sistemą. Anot jos, mokesčiai turi būti visiems suprantami, teisingi ir jų turi būti pakankamai surinkta, kad būtų prieinamos viešosios paslaugos.
V. Blinkevičiūtė tikina norinti, kad mokesčių reforma ateinančios Seimo kadencijos metu būtų įgyvendinta jau pirmaisiais metais. Anot jos, socialdemokratai gavę pasitikėjimą iš rinkėjų, netrukus pradėtų darbus šiuo klausimu.
