Įsigyti naujo būsto šiose sostinės vietose nebegalėsite: statybos stos prestižiniuose rajonuose 

„Rinkoje galima rasti konversijos bei renovacijos metu atsirandančių pavienių naujų butų prestižiniais laikomame Žvėryne, Užupyje, Senamiestyje ar senojoje Antakalnio dalyje, tačiau jų kiekis – itin ribotas ir pasiūloje atsiradę butai paprastai yra gana greitai išperkami. To priežastys – daugialypės ir sudėtingesnės, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio“, – teigia NT plėtros ir valdymo bendrovės „Resolution“ vadovas Paulius Šatikas.

Ekspertas pasidalino šiandienine naujo būsto pasiūlos situacija bei ateities prognozėmis geidžiamoms prestižinėms sostinės gyvenvietėms, kuriose plėtra – itin ribojama.

Prabangių Vilniaus rajonų sąraše senoji Žvėryno dalis neabejotinai užima ypatingą vietą. Žaliuojantys parkai, ramios gatvės ir istorinės vilos jį paverčia itin patrauklia vieta ne tik vilniečiams, bet ir naujakuriams iš viso pasaulio. Tačiau šiuo metu senojoje, prestižine laikomoje, Neries juosiamoje rajono dalyje yra plėtojami vos keli nekilnojamojo turto projektai, ateičiai jų taip pat nesuplanuota daug. Žvėrynas – mažiausią būsto pasiūlą mieste turintis rajonas.

„Žvėrynas yra tarp populiariausių Vilniaus rajonų, būsto kainos čia nuolat auga ir toliau augs. Šiame rajone plėtojamų gyvenamųjų projektų kvadratinio metro kainos jau senokai pasiekė ir viršijo 5–6 tūkst. eurų“, – sako P.Šatikas.

Dauguma Žvėryno pastatų priklauso kultūros paveldo sąrašui, todėl plėtros galimybių čia iš esmės nėra. Istorinė architektūra ir mediniai namai, pastatyti dar XIX–XX a. sandūroje, yra atidžiai saugomi ir labai vertinami. Eksperto teigimu, net jei atsirastų laisvas sklypas, naujai statybai būtų keliami labai aukšti paveldosaugos reikalavimai, siekiant išsaugoti unikalią šio rajono dvasią.

Vienintelis šiuo metu rajone konversijos būdu plėtojamas ir gyvenamąjį plotą siūlantis projektas – Sakalų gatvėje aktyviai statomas „KANSO Sakalų 4“, kurį planuojama baigti pirmoje kitų metų pusėje. Moderniame mažaaukščiame projekte derinamos komercinės erdvės ir butai.

„Tokioje sostinės vietoje, atliepiant naujakurių lūkesčius, gali būti plėtojamas tik prestižinės klasės, itin kokybiškas, visus šiuolaikinius patogumo, tvarumo ir technologinius reikalavimus atitinkantis nekilnojamasis turtas. Aukšti reikalavimai tiek pačių plėtotojų, tiek ir klientų yra keliami viskam: nuo medžiagų ir architektūrinių sprendimų iki statybų procesų“, – teigia P.Šatikas.

Pasak eksperto, net ir konversijai tinkamų sklypų, kurių dar galima rasti Senamiestyje bei kituose aplinkiniuose rajonuose, Žvėryne beveik nebėra, todėl, 2025-aisiais baigus „KANSO Sakalų 4“ ir kelis kitus šiuo metu plėtojamus biurų pastatų projektus, statybos šioje Vilniaus dalyje bent kuriam laikui turėtų sustoti.

Užupis, garsėjantis savo bohemiška atmosfera ir „Užupio Respublikos“ nepriklausomybe, taip pat yra tarp rajonų, kuriuose gausios plėtros tikėtis nereikėtų. Vieta traukia menininkus ir kūrybingus žmones, tačiau tikrai ne modernia architektūra ar naujais daugiabučiais.

„Užupio žavesys slypi jo unikalume, o vietos bendruomenė kartu su miesto savivalda saugo šią savybę nuo bet kokios masinės plėtros. Visgi pirkėjų susidomėjimas šia vieta neslūgsta: vien per pastarąjį dešimtmetį būsto kainos čia augo bemaž triskart“, – teigia P.Šatikas.

Užupyje butus šiuo metu galima įsigyti vos keliuose plėtojamuose projektuose, čia suplanuoti dar keli nedideli gyvenamieji projektai, tačiau, kaip ir Žvėryne, rajone, eksperto teigimu, beveik nebeliko naujai statybai tinkamų sklypų, todėl ir naujo būsto pasiūla ateityje turėtų būti itin fragmentuota bei maža.

„Investicijos ateityje, tikėtina, bus nukreiptos į renovacijos projektus, tačiau itin griežtos paveldosaugos taisyklės reikšmingai riboja galimybes ir šioje srityje, todėl didelės pasiūlos tikėtis nereikėtų“, – sako pašnekovas.

Tikriausiai niekam nėra staigmena, kad naujo būsto statybos nevyksta ir ateityje, tikėtina, nevyks UNESCO paveldo sąraše esančiame istoriniame Vilniaus Senamiestyje.

„Žvėrynas, Užupis, Senamiestis ir senoji Antakalnio dalis turi bendrą bruožą – kultūrinė ir gamtos apsauga čia yra prioritetas. Tai rajonai, kur visuomenė ir valdžia deda dideles pastangas saugoti tai, kas yra unikali jų vertė – istoriją, architektūrą, gamtą. Būtent dėl šių savybių šios vietos yra laikomos prestižinėmis ir visais laikais buvo itin geidžiamos naujakurių. Tačiau būtent dėl šių savybių čia įsikurti gali tik nedaugelis“, – teigia P.Šatikas.

Pasak jo, prestižinio būsto kvadratinio metro kaina Senamiestyje gali siekti ir 10 tūkst. eurų, tačiau čia netrūksta išskirtinių pasiūlymų, kur būstas perkamas ir už gerokai didesnes sumas.

„Kaip ir kituose prestižiniuose rajonuose, svajojantys čia įsigyti naujesnį butą viltis dėti galėtų nebent į rekonstrukcijos, konversijos projektus, tačiau, vertinant artimiausiam laikotarpiui suplanuotus projektus, tokių iš esmės nėra“, – teigia NT ekspertas.

Dar vienas prestižiniu laikomas sostinės rajonas Antakalnis nuo senų laikų yra žinomas ir vertinamas dėl prabangos, ramybės ir žaliųjų erdvių. Geidžiamiausiųjų sąraše jis išlieka iki šiol.

„Oficialiai Antakalnis – didelis rajonas, jo teritorijoje galima rasti įvairių naujų projektų. Tačiau prestižine vieta gyventi yra laikoma tik senoji, istorinė rajono dalis, esanti arti miesto centro ir Neries upės. Čia gausu parkų, žalumos ir ramybės. Šioje miesto dalyje šiuo metu praktiškai nevyksta bei nėra suplanuota iš esmės jokių naujų statybų“, – sako P.Šatikas.

Eksperto teigimu, kaip ir kituose prestižiniuose rajonuose, vienos iš svarbiausių to priežasčių – tinkamų sklypų trūkumas bei ilgas ir sudėtingas planavimas.

„Norintys įsikurti viename iš šių rajonų turėtų suskubti: pasibaigus plėtrai tinkamiems sklypams, įgyvendinus visus prieinamus konversijos projektus ir pardavus tuos nedaugelį pasiūloje esančių butų, galimybės įsigyti naują būstą prestižiniuose Vilniaus rajonuose tiesiog nebeliks“, – apibendrina „Resolution“ vadovas.