Trečdalį Lietuvos nuotekų sutvarkanti Vilniaus nuotekų valykla per parą gali priimti 160 tūkst. kubinių metrų nuotekų ir išvalyti 97 tonas teršalų.
„Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Saulius Savickas kalbėjo apie proveržį, kurį pasiekė ši valykla, padidinusi nuotekų valymo gebą 85 proc., lyginant su tuo, kas buvo iki darbų pradžios. Pasak jo, visa Lietuva turėtų pajusti atnaujintos valyklos rezultatus.
„Kiekvieną dieną į šitą valyklą atiteka 120 tūkst. kubinių metrų nuotekų. (...) Čia sutvarkomas trečdalis Lietuvos nuotekų, tai reiškia, kad ką mes čia sutvarkome, trečdaliu pagerėja ir Lietuvos situacija“, – kalbėjo S. Savickas.
„Vilniaus vandenų“ vadovo teigimu, rekonstrukcijos metu pagerinti bendri valyklos pajėgumai: padidinta jos talpa, išplėsti atskirų valymo dalių pajėgumai ir netgi įrengti prietaisai, kurie leidžia išvalyti mikrodaleles.
„Buvo išplėstas mechaninis valymas, kuris valo šiukšles, tada išplėsta ta dalis, kuri atlieka biologinį valymą. Visos valyklos fizinis pajėgumas padidėjo 30 proc., ji gali paimti 160 tūkst. kubinių metrų nuotekų, tai užklupus liūtims valykla gali išsiplėsti ir be vargo susitvarkyti. Naujausia trečia technologija košia per tam tikrus filtrus ir išvalo visas mikrodaleles iki 12 mikronų dydžio“, – aiškino jis.
Nuotekų valykla – moderniausia tarp Baltijos šalių
Vilniaus meras Valdas Benkunskas teigė, kad baigta rekonstruoti valykla yra moderniausia ne tik Lietuvoje, bet ir lyginant su kitomis Baltijos šalimis. Pasak jo, nuo dabar vilniečiai nebeturės jokių problemų nuotekų valymo klausimo.
„Ilgą laiką mes turėjome problemą, kad Vilniaus nuotekų valykla yra statyta sovietmečiu, technologiškai pasenusi, „Vilniaus vandenys“ nuolat mokėdavo baudas už padidintos taršos rodiklius. Vilnius buvo paskutinis iš Lietuvos didmiesčių, kuris gavo finansavimą ir pradėjo rekonstrukciją, bet šiandien yra tas momentas, kai buvimas paskutiniams duoda tam tikrą naudą. Mes turime moderniausią gamyklą ne tik Lietuvoje, bet ir visame regione“, – žurnalistams kalbėjo V. Benkunskas.
Aplinkos viceministras Justas Ruškys džiaugėsi, kad Vilniaus nuotekų valyklos įrenginiai jau viršija Helsinkio komisijos rekomendacijas. Pasak jo, organinių teršalų koncentracija išvalytose Vilniaus nuotekose siekia tik 3,5 mg/l, kai rekomendacijose nurodyta maksimali leistina vertė yra 15 mg/l.
„Mums nebėra rodiklis miesto nuotekų valymo direktyva, mes jau viršijame ir Helsinkio komisijos rekomendacijas, laboratoriniai tyrimai pastaruoju metu gauti buvo 3,5 mg/l, kai rekomendacijos yra 15 mg/l. Džiugu, kad nuo to ne tik bus švaresnė Neris, bet Vilnius rūpinasi ir tuo, kad būtų švari Baltijos jūra“, – tikino J. Ruškys.
Ateities planuose – šilumos ištraukimas iš nuotekų
„Vilniaus vandenų“ vadovas pasidalino jau kuriamomis ir planuojamomis inovacijomis. Pasak jo, nuo kitų metų pradžios valykloje pradės veikti dirbtinis intelektas, kuris bus naudojamas bendravimui su kitomis Europos nuotekų valyklomis ir efektyviausių sprendimų paieškoms.
„Nauda ta, kad valykla bendrauja su daugybe valyklų Europoje ir sprendžia kaip spręsti atitekančių nuotekų problemas, tam, kad išgautų patį geriausią efektą su mažiausiomis energijos sąnaudomis. Dirbtinis intelektas tuo ir žavus ir jis visai neužilgo startuos“, – teigė S. Savickas.
S. Savickas papasakojo apie šilumos atgavimo iš išvalytų nuotekų projektą, kurį „Vilniaus vandenys“ atlieka kartu su „Vilniaus šilumos tinklais“. Anot jo, valykla tokiu būdu galėtų tiekti karštą vandenį Vilniaus miestui ir sumažinti jo kaštus.
„Kitas projektas yra atgauti šilumą iš išvalytų nuotekų. Galimas efektas yra 7–9 proc. karšto vandens Vilniaus miestui. Manau, kad greitu metu mes išeisime į vykdymo etapą ir tikrai miestiečiams nauda tikrai didės“, – kalbėjo jis.
„Vilniaus vandenys“ rengiasi ir monodeginimo gamyklos statybų darbams, kurioje planuojama iš valykloje išgaunamo dumblo gaminti dar daugiau elektros ir atgauti šilumą, o iš pelenų išgauti fosforą. Visa tai bendrovei leis atsisakyti gamtinių dujų vartojimo.
„Tas pats dumblas gali būti sudegintas dar kartą ir mes galime pasigaminti dar daugiau elektros energijos, reiškia dar daugiau kaštų mažinimo. Šio proceso metu taip pat susidaro pelenai, iš jų galima išgauti fosforo, kuris yra labai reikalinga ir brangi trąša. Tai vėl atsiliepia į kaštų mažinimą“, – pasakojo „Vilniaus vandenų“ direktorius.
ELTA primena, kad 2023 metais „Vilniaus vandenys“ užbaigė Vilniaus nuotekų valyklos I rekonstrukcijos etapą – išplėtė jos pajėgumus ir pritaikė valyklą augančio miesto poreikiams. Rekonstrukcijos metu buvo atnaujinta ir rekonstruota valyklos mechaninė valymo grandis, išvalanti stambias atliekas. Taip pat buvo išplėsta ir rekonstruota biologinio valymo grandis – bioreaktoriai ir pastatytas naujas antrinis nusodintuvas, iš nuotekų šalinantis biologiškai skaidžius teršalus.
Valyklos antrojo rekonstrukcijos etapo darbus atliko UAB „Arginta“. Šiuo etapu buvo atnaujinti pirminiai nusodintuvai, kuriuose pastatytas naujas riebalus iš nuotekų atskiriantis ir šalinantis įrenginys, rekonstruota vietinių nuotekų ir drenažo siurblinė. Siekiant efektyviau valyti smulkiuosius teršalus, valykloje pastatyta tretinio valymo įranga – nauja valymo grandis, kurioje atskiriamos smulkios dalelės.
