„Lietuvos lyderystė nėra atsitiktinė sėkmė, nes pastarąjį penkmetį tiek mažmeninės prekybos, tiek pramonės produkcijos, tiek aukštos pridėtinės vertės paslaugų eksporto rodikliai Lietuvoje yra žymiai geresni nei Latvijoje ir Estijoje“, – sakė Ž.Mauricas.
„Kitiems metams labai stipriai pagerinome savo Lietuvos prognozę. Daugiausia tai susiję su minimaliais fiskalinės politikos pokyčiais. Labai daug kalbėjome apie tai, kad reikės didinti mokesčius ir pagal tai buvo daromos mūsų ankstesnės prognozės. Bet matome, pakeitimų nebuvo“, – paminėjo jis.
Ekonomistas vertina, kad Lietuvos atotrūkį nuo Estijos didina fiskalinės politikos skirtumai. Estija 2024 m. pradžioje padidino pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą bei gyventojų pajamų mokestį iki 22 proc., juos siekia kelti ir toliau, be to, didinti akcizus, peržiūrėti automobilių mokestį bei įvesti naują įmonių pelno mokestį.
„Estijoje ne tik keliami mokesčiai, bet ir blaškomasi. Atrodo, kiekvieną dieną keičiasi teiginiai, kas bus įvesta“, – vertino jis.
Tokia mokestinė politika, tvirtina Ž.Mauricas, lėtina ekonomikos augimą, didina infliaciją, menkina konkurencingumą ir smukdo gyventojų bei verslo lūkesčius, tad Estijos augimas ir toliau bus lėtesnis, o infliacija – didesnė.
Infliacija šiais metais priartės prie nulio
„Luminor“ duomenimis, šiuo metu metinė infliacija Lietuvoje ir Latvijoje yra mažiausia visoje euro zonoje ir nesiekia 1 proc. Tuo metu Estijoje ji siekia 3,4 proc., o kitais metais gali paspartėti iki 5 proc.
Bankas prognozuoja, kad infliacija Lietuvoje 2024 m. sieks 0,6 proc.
„Lietuvoje infliacija galėjo būti dar mažesnė nei fiksuota 0,7 proc., jei ne užsispyrusiai nenorinčios kristi maisto kainos, kurios praktiškai nekinta, nors žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos nuo 2023 m. pradžios sumažėjo gana smarkiai.
Visgi vilties teikia pastarosiomis savaitėmis kritusios dyzelino ir benzino kainos, kurios turėtų dar labiau sumažinti infliaciją ir ši metų pabaigoje Lietuvoje, tikėtina, priartės prie nulio ribos“, – pažymėjo Ž.Mauricas.
Tačiau, pasak ekonomisto, kitais metais galima tikėtis infliacijos šuolio dėl degalų akcizo – ji pasieks 2,2 proc. Visgi, pabrėžia jis, degalų branginimas yra reikalingas žingsnis siekiant perėjimo prie mažiau taršių automobilių.
„Pigūs degalai neskatina perėjimo prie mažiau taršių automobilių, o didelė transporto sektoriaus tarša gali tapti tikru galvos skausmu Lietuvai. Įdomu tai, kad degalų prekybos apimtys Lietuvoje nuo 2019 m. padidėjo net 26 proc., kuomet ES jos vidutiniškai sumažėjo 3 proc.“ – pažymėjo ekonomistas.
Darbo užmokesčio augimas lėtės
„Luminor“ prognozuoja, kad 2025–2026 m. šiuo metu įkaitusi darbo rinka kiek atvės. Darbo užmokesčio augimas, dar 2024 m. sieksiantis 9,6 proc., 2025 m. sulėtės iki 7,4 proc.
Toks augimas lėtės dėl sumažėjusios infliacijos, nuo atlygio augimo atsiliekančio darbo produktyvumo.
Anot Ž.Maurico, nedarbo lygis turėtų išlikti žemas, 2024 m. siekiantis 7,5 proc., o kitais metais – 7,2 proc., nes įmonės nenoriai mažina darbuotojų skaičių, baimindamosi plataus masto jų trūkumo.
Lietuvos bankas (LB) rugsėjo 17 d. pateikė prognozę, kad šiemet BVP išaugs 2,2 proc., 0,3 proc. punkto daugiau nei buvo prognozuota birželį. Tuo metu infliacija, anot institucijos, 2024 m. sudarys 1 proc., kai ankstesnė prognozė buvo 1,2 proc.
LB prognozuoja, kad vartojimo išlaidos šiemet padidės 3,4 proc., o kitąmet ir 2026 m. – 3,7 proc.
Šiemet vidutinis darbo užmokestis padidės 10,2 proc., o kitąmet augimas sulėtės iki 8,5 proc. Toks augimas vis dar yra didesnis nei ilgalaikis ikipandeminis vidurkis – 5,5 proc. per metus.
LB prognozuoja, kad nedarbo lygis šiemet sieks 7,4 proc., o užimtumas šiemet turėtų augti 1,6 proc.
