Savo ruožtu, Telecentras teigia negalįs dirbti nuostolingai, o investicijos į įrangą ir jos palaikymą turi ilgainiui atsipirkti. Apie tai Lrytas pasikalbėjo su Telecentro vadovu Remigijumi Šeriu.
„Mes, Telecentras, televizijos programų siuntimo per antžeminės TV tinklus srityje esame dominuojanti įmonė. Mes valdome kritinę infrastruktūrą, svarbią Lietuvos nacionaliniam saugumui, – sako R.Šeris. – Tai visoje šalyje išdėstyta aukštuminių bokštų sistema, per kurią transliuojamos dauguma FM radijo stočių, visos komercinių televizijų programos, taip pat nacionalinio transliuotojo LRT programos.“
Šis veiklos ir bendradarbiavimo modelis Lietuvos radijo-televizijos ekosistemoje susiklostė nuo seno ir per ilgą laiką įsitvirtino kaip optimalus, visoms pusėms naudingas sprendimas. Tiesiog akivaizdu, kad tokia specializuota inžinierine infrastruktūra ekosistemos dalyviams bendrai naudotis yra efektyvu ir pigiau, negu kiekvienam dalyviui vystyti nuosavą. Dėl palyginti mažos rinkos nebuvo sukurta alternatyva, nes jos labiai brangios.
Toks specializuotas radijo ir TV programų siuntimo į eterį modelis egzistuoja ne tik Lietuvoje, bet daugelyje Europos ir pasaulio valstybių, nes tai naudinga visoms pusėms. „Teikdami siuntimo paslaugas, mes kartu užtikriname jų patikimą funkcionavimą, investuojame į siuntimo tinklus, jų vystymą ir modernizavimą, o televizijos ir radijo stotys investuoja į laidų turinį, rūpinasi reklamos pritraukimu ir auditorijų plėtra. Tuo būdu visi dirba savo darbą, daro tai, ką moka geriausiai. O labiausiai iš to laimi radijo klausytojas ar TV žiūrovas, nes gauna kokybišką turinį, už kurį nereikia mokėti“, – sako Telecentro vadovas.
Kainos per devynerius metus ženkliai pasikeitė
2015 metais, kai Seimas pakeitė LRT įstatymą, kuriuo įpareigojo televizijos ir radijo programų siuntimo paslaugas LRT teikti Telecentrą, buvo pasirašyta devynerių metų sutartis iki 2024 m. liepos.
Sutartyje juodu ant balto parašyta, kad visus tuos metus, kai Telecentras teiks 2 LRT televizijos programų siuntimo paslaugas (jos taip pat dubliuojamos HD formatu), kasmet bus mokama fiksuota suma. Jeigu dėl realiai patirtų kaštų metinė siuntimo paslaugų kaina svyruoja iki 5 proc., skirtumą padengia pats Telecentras.
Tačiau jeigu paslaugų kaina svyruoja daugiau negu 5 proc., tada skirtumą turi padengti LRT (jeigu paslaugos pabrango) arba Telecentras (jeigu paslaugos atpigo).
Pasak R.Šerio, per tuos 9 metus buvo metų, kai skirtumą primokėti tekdavo LRT, bet buvo ir metų, kuomet Telecentras turėjo LRT grąžinti keliasdešimt tūkstančių eurų permoką.
Kol infliacija šalyje buvo valdoma, Telecentro kaštai buvo santykinai stabilūs ir didelių problemų dėl atsiskaitymo nekilo. Tačiau 2021–2023 laikotarpiu veiklos kaštai ženkliai padidėjo. Dėl COVID-19 pandemijos įtakos, Rusijos invazijos į Ukrainą, dviženklės infliacijos, darbo užmokesčio padidėjimo, pabrangusių energijos kainų metinė paslaugų kaina natūraliai augo keliasdešimt procentų.
Kvestionuodama šių išaugusių kaštų pagrįstumą LRT kreipėsi į teismą, kuris ieškinį atmetė. Tačiau LRT pratęsė bylinėjimąsi – pakartotinai kreipėsi į aukštesnės instancijos teismą. Nepaisant bylinėjimosi ir 2024 m. liepą pasibaigusios sutarties, Telecentras ir toliau tiekia paslaugas LRT, tačiau už tai pinigų kol kas negauna.
Dabar, kaip sako R.Šeris, įmonė atsidūrė išties sudėtingoje situacijoje. „LRT sąnaudose Telecentro eilutė sudaro 5–6 proc. visų sąnaudų, bet mums, vidutinio dydžio įmonei, tai dideli pinigai“, – sako R.Šeris.
Jokios diskriminacijos
LRT viešuose pasisakymuose teigia, esą ji yra diskriminuojama dėl paslaugų kainos. Telecentro vadovas gi pabrėžia, kad tomis pačiomis sąlygomis ir įkainiais televizijos programų siuntimo paslaugos teikiamos ir komerciniams kanalams – TV3, LNK, Delfi TV, Lietuvos ryto TV ir kitiems.
Tik būtina suprasti, kad egzistuoja 2 siuntimo tinklai: vadinamuoju ST1 tinklu siunčiama 11 komercinių TV programų, o LRT tinklu – tik 2 programos: LRT ir LRT Plius. Todėl ST1 tinklo kaštai išsidalina 5 televizijoms, šių programų kūrėjoms, o LRT tinklo – visi kaštai atitenka vienam transliuotojui – LRT.
„Kuomet išsikviečiate taksi, paslaugos kaina juk yra ta pati, ar važiuojate keturiese, ar esate vienas keleivis. Tik, suprantama, jeigu važiuojate keturiese, kelionė vienam keleiviui kainuoja 4 kartus pigiau“, – paprastu pavyzdžiu situaciją iliustruoja R.Šeris.
RRT kaip arbitras – ir toliau reikalingas
Nors pernai buvo priimtas sprendimas dereguliuoti TV siuntimo paslaugų rinką ir panaikinti iki tol buvusį reguliavimą, kuriuo RRT tikrintų, ar bendrovės veikia skaidriai, Telecentras laikosi nuomonės, kad RRT turėtų būti įpareigota reguliuoti šioje rinkoje veikiančią įmonę. Tokią poziciją dar šių metų liepą išsakė ir Seimo Ekonomikos komiteto nariai.
Be to, R.Šeris atkreipia dėmesį, kad svarbu turėti mintyje, kad nuo 2015 m. iki pat 2024 m. liepos Telecentras ir dirbo pagal tokį modelį, kur svarbų vaidmenį vaidino reguliuotojas, kaip nepriklausomas arbitras, po audito patvirtinantis nepriemokos ar permokos dydį.
Telecentro vadovo požiūriu, jei RRT vėl bus įpareigota prižiūrėti LRT paslaugas teikiančios įmonės veiklą ir nustatomą paslaugų kainodarą, abiejų organizacijų santykiams tai galėtų suteikti daugiau aiškumo, apibrėžtumo ir konstruktyvumo.
Nacionalinio saugumo klausimas
Šiame ginče tarp LRT ir Telecentro pasisakė ir Susisiekimo ministerijos atstovai. Ministerijos nuomone, Telecentras ir toliau turėtų teikti TV ir radijo programų siuntimo paslaugas LRT, nes pagal dabar galiojančią įstatyminę bazę tokia paslaugą gali teikti tik strateginę reikšme nacionaliniam saugumui turinti įmonė, įpareigota užtikrinti veiklos tęstinumą esant ekstremaliai situacijai.
R.Šeris primena, kad tai ne pirmas atvejis, kuomet LRT siekia „atsisakyti monopolininko paslaugų“ ir jas pradėti pirkti konkurso būdu. Taip 2014-aisiais LRT skelbtą konkursą laimėjo UAB SATV, sudariusi konsorciumą su vienu mobiliu operatoriumi. Naujai įkurta bendrovė, turinti tik pora darbuotojų, per sutartyje numatytą laiką nesugebėjo pateikti paslaugų LRT. Priežastis paprasta: UAB SATV neturėjo jokios įrangos ir infrastruktūros, galvota dalį infrastruktūros įsigyti, o kitą išsinuomoti už ženkliai žemesnę kainą iš to paties Telecentro.
Kai per numatytą laikotarpį bendrovė nesugebėjo pateikti siuntimo paslaugos, Seime buvo priimtas LRT įstatymo pakeitimas, kuriuo nuo 2015 metų Telecentras buvo įpareigotas teikti siuntimo paslaugas LRT. Nors įstatymu nebuvo nustatyti jokie terminai, Vyriausybė kažkodėl nustatė 9 metų laikotarpį, kuris baigėsi 2024 m. liepos 1 dieną, kaip ir sutartis dėl paslaugų teikimo.
Lietuvos visuomenei yra labai svarbus Nacionalinio transliuotojo LRT kuriamas turinys, kuris privalo pasiekti visus Lietuvos žmones, ypač ekstremalių situacijų metų, įsitikinęs Telecentras. Štai neseniai per Lietuvą praūžus audrai ir daugelyje rajonų ilgam dingus elektrai, Telecentro siuntimo tinklai veikė be sutrikimų.
Buvo naudojami rezerviniai ar alternatyvūs energijos šaltiniai, rezervinės ryšio linijos, taip užtikrinant kokybišką TV ir radijo programų siuntimą. Taigi Telecentro valdoma infrastruktūra pritaikyta veikti ekstremaliomis sąlygomis, kad esant poreikiui būtų užtikrintas informacinis šalies saugumas.
„2016 metais įdiegtas siuntimo tinklas, dedikuotas LRT programų siuntimui, jau yra morališkai pasenęs, kibernetiškai pažeidžiamas. Būtina investuoti į naujus, modernius siųstuvus, ir kitą įrangą, kuri be kitų privalumų, gerokai mažiau naudotų elektros energijos. Su tuo sutinka ir LRT.
Bet nesutarus dėl skaidrios kainodaros, aiškaus kainų peržiūrėjimo mechanizmo, užtikrinančio investicijų atsipirkimą, kokybišką paslaugų teikimą bei veiklos tęstinumą ekstremalių situacijų atveju, LRT tinklo atnaujinimo projekto negalime pradėti“, – teigia Telecentro vadovas.
