Už šį SRDK siūlymą balsavo 62 parlamentarai, prieš – 8, susilaikė 10 Seimo narių.
„Komitetas apsvarstė projektą ir komiteto sprendimas yra grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės pastabą bei Trišalės tarybos išvadoje pateiktus Vyriausybės ir darbdavių pasiūlymus tęsti diskusijas šiuo klausimu“, – plenarinio posėdžio metu teigė Seimo narė Monika Ošmianskienė.
Parlamentaro Tomo Tomilinio inicijuotame įstatymo projekte siūloma, kad suminė darbo laiko apskaita būtų įvedama esant būtinumui nepertraukiamai veikiančių įmonių veikloje, o kitose įmonėse ji galėtų būti įvedama tik dėl to susitarus šakos ar darbdavio lygmens kolektyvinėje sutartyje.
Projektu taip pat siekiama sumažinti maksimalų darbo grafikų laiką nuo 52 valandų iki 48 valandų per savaitę. Taip pat siūloma pakelti nepertraukiamojo poilsio laiką, kuris turi būti suteiktas darbuotojui po 7 paeiliui einančių darbo dienų nuo 35 valandų iki 48 valandų.
T.Tomilinas tvirtina, kad reikia riboti suminę darbo laiko apskaitą, nes Lietuvoje yra grupė žmonių, kurie dirba daugiau negu aštuonias valandas per dieną, bet jiems nėra mokami viršvalandžiai. Jo teigimu, darbas pagal suminį grafiką, pamažu tampantis taisykles, nebe išimtimi, leidžia darbdaviams išvengti viršvalandžių apmokėjimo.
„Jeigu standartiškai darbo laikas yra 40 val. per savaitę, tai, taikant suminę darbo laiko apskaitą, darbo grafikai gali būti sudaromi taip, kad darbuotojai dirbtų iki 52 val. per savaitę“, – projekto aiškinamajame rašte teigia T.Tomilinas.
„Jeigu, dirbant standartiniu darbo režimu, dirbti viršvalandžius reikalingas darbuotojo raštiškas sutikimas, o už susidariusius viršvalandžius turi būti apmokama po mėnesio, tai pagal suminę darbo laiko apskaitą darbdaviams leidžiama mokėti už viršvalandžius kas tris mėnesius, o darbuotojų sutikimo dirbti viršvalandžius nereikia“, – rašo projekto rengėjas.
