„3,5 proc. tikrai yra reali siekiamybė ir būtų gerai jos siekti“, – „Žinių radijui teigė I.Segalovičienė.
„Šiandieną matome – daug kas nori pasakyti ir 4 proc., galbūt ir daugiau. Bet akivaizdu, kad turime būti realistai. Ir biudžete, jeigu mes matysime ir daugiau nei 3 proc., ir 3,5 proc. tai bus labai gerai“, – pabrėžė ji.
Pasak šalies vadovo patarėjos, siekiant finansavimo gynybai augimo yra labai svarbu ir toliau numatyti galimybę skolintis.
„Prezidentas yra pasakęs, kad 3 proc. BVP yra minimali startinė riba. Toliau mes turime kilti tik aukštyn. (...) Be jokios abejonės, tikrai svarbu ir pajamas valstybės didinti šiam klausimui, ir išlaikyti tą grafą skolintis“, – sakė I.Segalovičienė.
„Turime laikytis fiskalinės drausmės, tačiau šitas tikslas yra pats svarbiausias – apginti valstybę. Todėl turime turėti tikrai labai pragmatinę drąsą ir skolintis šitai svarbiai sričiai“, – akcentavo ji.
Savo ruožtu krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigia, kad Lietuva turėtų siekti, jog ilgainiui finansavimas gynybai būtų didinamas iki 4 proc. nuo BVP. Anot ministro, tai leistų pradėti svarstyti apie tolimojo nuotolio gynybos sistemą „Patriot“.
ELTA primena, kad skyrus papildomus valstybės biudžeto asignavimus, šiais metais Lietuva pasiekė 3,2 proc. nuo BVP finansavimą gynybai.
Mokesčių reforma į darbotvarkę įtraukta siekiant RRF lėšų
Prezidento vyriausia patarėja nemano, kad mokesčių reformos įtraukimas į Seimo rudens sesijos darbų programą reiškia, jog ji bus svarstoma parlamente. Anot jos, toks sprendimas atliktas siekiant gauti Europos Komisijos (EK) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) lėšas, tačiau sprendimus priimti dar šioje kadencijoje bus sudėtinga.
„Žiūrint laiko eilutėje, į tuos nepadarytus darbus mokesčių srityje, į konsensuso mastą, ko iš tikro labai trūksta. Vargu, ar galime tikėtis kažkokio realaus priėmimo. Taip, valdantieji dabar deda į darbotvarkę, nes turi demonstruoti prieš EK, siekiant RRF lėšų, kažkokį judesį. Tačiau žiūrint objektyviai tai tikrai sudėtinga“, – teigė I.Segalovičienė.
Viešojoje erdvėje kalbant apie tai, kad kai kurie mokesčių pakeitimai galėtų būti priimti mainais į partijoms aktualias socialines reformas, prezidento patarėja tvirtina, jog tai būtų nevalstybiška.
„Viešojoje erdvėje buvo pasigirdę, kad būtų priimta ne visa mokesčių reforma, bet, pavyzdžiui, greituoju būdu priimtas NT mokestis mainais už civilinę sąjungą. Tai tikrai bendrai būtų nevalstybiška ir neteisinga žmonių atžvilgiu bandyti daryti mainus tarpuvaldžio etapu. Tai būtų viena didžiausių aferų, kai dėl nedidelės žmonių grupės interesų būtų dedamas visuotinis mokestis“, – komentavo ji.
„Jeigu įvyks tokie mainai, tai turime prisiminti, kad įstatymas įsigalioja tik pasirašius prezidentui“, – pabrėžė prezidento patarėja.
Anot I.Segalovičienės, bet kokie mokesčių pakeitimai turi susilaukti socialinių partnerių, partijų ir visų grupių konsensuso.
„Tai kas daroma buldozeriu niekada nieko gero neduoda“, – tikino I.Segalovičienė.
ELTA primena, kad praeitais metais po ilgo laukimo Finansų ministerijos pristatyta ir Seime pateikta mokesčių reforma. Paketą sudarė septynių įstatymų projektų pakeitimai, iš kurių trys teikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM). Buvo numatyti didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai, daugiau asmenų priėmus reformą turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka, tačiau reforma užstrigo.
Nors birželį po pateikimo buvo pritarta visam paketui, tačiau rugpjūčio pabaigoje posėdžiavusi koalicinė taryba sutarė apie prieštaravimų tarp valdančiųjų sukėlusią mokesčių reformą toliau diskutuoti atskirais etapais.
Spalio mėnesį buvo grįžta prie nekilnojamo turto (NT) mokesčio, svarstymo stadijoje jam buvo pritarta, projektą parėmus keliems socialdemokratams, tačiau projektui paramos neišreiškė koalicijos partneriai „laisviečiai“.
Socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė kitos Seimo kadencijos metu žada įgyvendinti mokesčių reformą ir pertvarkyti sistemą. Anot jos, mokesčiai turi būti visiems suprantami, teisingi ir jų turi būti pakankamai surinkta, kad būtų prieinamos viešosios paslaugos.
V.Blinkevičiūtė tikina norinti, kad mokesčių reforma ateinančios Seimo kadencijos metu būtų įgyvendinta jau pirmaisiais metais. Anot jos, socialdemokratai gavę pasitikėjimą iš rinkėjų, netrukus pradėtų darbus šiuo klausimu.
