„Galima pasidžiaugti, kad Lietuvos ekonomika pagaliau grįžo į augimo kelią, tačiau ruduo yra tinkamas metas ne tik skaičiuoti viščiukus, bet ir pasiraitojus rankoves rengtis spartesniam ūkio augimui“, – spaudos konferencijoje antradienį teigė G.Šimkus.
Kitąmet ekonomiką skatins didėsianti užsienio paklausa ir augsiančios Europos Sąjungos (ES) paramos lėšos, naudojamos investicijoms. „Šio augimo naudą pajus ir gyventojai – jų realiosios pajamos didės, o vartojimas augs ir toliau“, – pridūrė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiemet šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) padidės 2,2 proc. – 0,3 proc. punkto daugiau, nei prognozuota birželio mėn. 2025 ir 2026 m. BVP prognozė nekeičiama – ekonomika turėtų augti atitinkamai 3,1 ir 3,3 proc., rašoma pranešime.
Optimizmo į Lietuvos ekonomikos bures įpučia ir ECB sprendimai, turintys įtakos euro zonai ir, žinoma, Lietuvai.
Tai rodo, kad mažėjanti infliacijos trajektorija ekonomistus tenkina, o ekonomikos raidos kryptis ateičiai yra stabili.
Tačiau, pasak ekonomisto, reikia likti kantriems ir neskubėti – per daug atlaisvinus varžtus, infliacija dar gali šauti į viršų. Visgi manoma, kad palūkanų normos ir toliau bus mažinamos, o tai tiesiogiai paveiks ir gyventojus, turinčius paskolas.
Ko reikėtų, kad ECB spalį vėl imtųsi mažinti palūkanų normas? G.Šimkus abejoja, ar yra poreikis dar labiau švelninti anksčiau buvusią gana griežtą pinigų politiką.
Jis atkreipia dėmesį, kad ekonomistai, priimdami sprendimus, atsižvelgia į turimą ir nuolat kintančią informaciją.
„Tai, ką nori išsaugoti pinigų politikos formuotojai, tai turėti tą laisvumą, pasirinkimą, neįsipareigoti vienam ar kitam sprendimui tam, kad atėjus situacijai, pagal duomenis galėtum spręsti ir priimti patį reikalingiausią pinigų politikos sprendimą“, – paaiškino jis, pridurdamas, kad itin naujų duomenų iki spalio gali dar nebūti.
Metinė infliacija – viena žemiausių euro zonoje
Minima ir tai, kad ekonomikos augimui įtakos turi paslaugų sektorius, kuriame jau kurį laiką kyla informacijos ir ryšių sektorius – 2024 m. pirmąjį pusmetį ši veikla lėmė apie ketvirtadalį viso ekonomikos augimo.
„Gana reikšmingai prie bendros ekonominės plėtros prisideda ir profesinės, mokslinės, administracinės bei aptarnavimo paslaugos. Mažiau nei daugelis kitų veiklų, bet vis dėlto ūkinį aktyvumą didina ir apdirbamoji gamyba, kuri 2023 m. gerokai susitraukė. Visose stambesnėse apdirbamosios gamybos šakose šiuo metu padėtis pagerėjusi arba bent iš esmės nebeblogėja, palyginti su situacija, vyravusia prieš metus“, – rašoma apžvalgoje.
Lėčiau atsigaunant euro zonos ekonomikoms, Lietuvai tampa svarbu, kokį poveikį daro privatusis vartojimas.
Namų ūkių vartojimas sparčiai kyla jau maždaug metus ir jau yra priartėjęs prie aukščiausio lygio, stebėto prieš energijos kainų sukrėtimo sukeltą infliacijos šuolį. Tolesnį jo augimą palaikys palanki padėtis darbo rinkoje, sumažėjusi infliacija ir gyventojų optimizmas, teigia ekonomistai.
Prognozuojama, kad realusis privatusis vartojimas šiemet padidės 3,6, o kitąmet ir 2026 m. – po 3,7 proc.
Atpigus energijos ištekliams, spaudimas kainoms sumenko. Metinė infliacija – viena žemiausių euro zonoje ir net nesudaro 1 proc. Numatoma, kad 2025 m. infliacija sudarys 2,5, o 2026 m. – 2,6 proc.
Vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių infliaciją, yra paslaugų kainos – tam įtakos turi spartus darbo užmokesčio augimas ir sritys, kurios yra jautrios atlyginimų augimui. Ekonomistų manymu, darbo užmokestis kyla gana daug, darbo sąnaudos labiausiai didina ir augins infliaciją ateityje.
Pabrėžiama, kad maisto kainų augimas yra minimalus: maisto, įskaitant alkoholinius gėrimus ir tabaką, kainų kreivė leidžiasi žemyn.
Padėtis darbo rinkoje gera, bet yra nepalankių veiksnių
Lietuvos banko turimais duomenimis, po pernykščio nuosmukio saikingai atsigauna ir Lietuvos eksportas, kuriam teigiamą įtaką daro išsaugotas konkurencingumas. Tačiau užsienio paklausa 2024 m. didėja mažiau, nei tikėtasi, o jos augimas 2025–2026 m. turėtų būti kuklesnis, nei buvo prieš COVID-19 pandemiją. Šiemet bendras eksportas turėtų padidėti 1,2, kitąmet – 3,1, o 2026 m. – 3,8 proc.
Prognozuojama, kad tuo pat metu pernai daugiau nei dešimtadaliu išaugusios investicijos, 2024 m. susitrauks 3,6 proc., tačiau tai bus tik laikinas sumažėjimas. Dėl gausėsiančių ES paramos lėšų ir vis sparčiau augančios ekonomikos, jau kitąmet investicijų apimtis turėtų padidėti 6,6, o 2026 m. – 5,1 proc.
Padėtis darbo rinkoje tebėra gera, tačiau esama ir nepalankių pokyčių, rašoma pranešime. Per pastaruosius keletą mėnesių bendras dirbančiųjų skaičius sumažėjo, prie to labiausiai prisidėjo transporto ekonominė veikla. 2022 m. pradėjęs kilti nedarbo lygis, taip pat kol nekrenta – beveik visų socialinių grupių jis yra padidėjęs.
Prognozuojama, kad 2023 m. 6,8 proc. sudaręs nedarbo lygis šiemet padidės iki 7,4 proc. 2025 m. jis turėtų sumažėti iki 7,1, o 2026 m. – iki 6,9 proc. Užimtumas šiemet turėtų padidėti 1,6 proc., tačiau numatoma, kad 2025–2026 m. jis sumažės atitinkamai 0,4 ir 0,3 proc.
Ūgtelėjus nedarbui, tebesant teigiamai grynajai tarptautinei migracijai ir ne visiems ekonomikos sektoriams atsigaunant tolygiai, darbuotojų trūkumas juntamas mažiau, o tai pamažu slopina darbo užmokesčio kilimą. Numatoma, kad vidutinis darbo užmokestis, pernai išaugęs 12,6 proc., 2024 m. padidės 9,8 proc., 2025 m. jo augimas sulėtės iki 8,5 proc., o 2026 m. – iki 8,1 proc., nurodo LB.
Nepaisant prognozuojamo lėtesnio darbo užmokesčio augimo, jis ir toliau bus spartesnis nei 2010–2020 m., kai jis per metus pakildavo vidutiniškai po 5,5 proc.
