Lietuvos prašymas susijęs su 28 rodikliais, apimančiais investicijas į naujus elektros energijos kaupimo įrenginius ir reformas, įskaitant veiksmų planus tokiose srityse kaip medicinos paslaugos, švietimo programos, investicijų aplinka atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtotojams ir mokesčių surinkimas.
Kai kurie rodikliai buvo peržiūrėti 2024 m. liepos 25 d. Lietuvos prašymu. Europos Komisija teigiamai įvertino pakeitimus ir pasiūlė juos ES Tarybai patvirtinti 2024 m. rugsėjo 17 d.
Dabar Europos Komisija įvertins prašymą ir tada nusiųs preliminarų įvertinimą, kaip Lietuva pasiekė šiam mokėjimui reikalingus rodiklius, ES Tarybos Ekonomikos ir finansų komitetui.
ELTA primena, kad Lietuva iš RRF fondo yra gavusi beveik 1,36 mlrd. eurų – 886 mln. eurų subsidijinės dalies ir beveik 470,3 mln. eurų paskolinės dalies lėšų. Dabartinė plano vertė – 3,85 mlrd. eurų (2,3 mlrd. eurų dotacijų ir 1,55 mlrd. eurų paskolų). Tai beveik dvigubai viršija pirminio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano vertę.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau sakė, kad antrasis RRF fondo lėšų išmokos Lietuvai prašymas yra sustabdytas tol, kol parlamentas nepriims su mokesčių reformos paketu susijusių sprendimų. Anot jos, jeigu reikalingi pokyčiai nebus priimti, EK gali taikyti sankcijas.
Lietuva taip pat yra pateikusi ieškinį Europos Sąjungos Bendrajam teismui (ESBT) dėl EK dalinės 8,7 mln. eurų sankcijos RRF plano daliai. Ieškinį pateikusi Teisingumo ministerija pranešė, kad Lietuvos institucijų manymu, EK tiek netinkamai apskaičiavo neišmokėtą RRF paramos sumą, tiek paskelbė priemonės rodiklių vertinimo metodiką po to, kai Lietuva pateikė pirmąjį mokėjimo prašymą ar patvirtino „Naujos kartos Lietuva“ planą.
