„Mes siūlome išsimokėjimą apriboti kritiniais atvejais, kaip kad tam tikra fatalinė lemtis, tam tikros kritinės ligos. Nepalikti atvirų išsimokėjimo galimybių“, – antradienį žurnalistams tvirtino G.Šimkus.
Taip LB atstovas sureagavo paklaustas apie prezidento vyriausiosios patarėjos Irenos Segalovičienės teiginį, kad būtų galima numatyti dalinį išėjimą iš kaupimo fonduose su sąlygomis asmenims, kuriems reikia finansinių sprendinių dėl vienintelio būsto sulaukus 55-erių metų, būnant bedarbiu ir pan.
Kaip tvirtino LB pirmininkas – reikia prisiminti, kad kaupimas antrojoje pakopoje yra pensijų sistemos dalis bei turi numatytą tikslą.
„Ji (antroji pakopa – ELTA) tarnauja tam tikrai tikslui, ji yra sudėtine Lietuvos pensijų sistemos dalis. Ir čia yra labai svarbu – pensijų sistemos. Tai jei ji yra to dalis, ji turėtų reikšmingai prisidėti prie pensijos ateityje, tų, kurie bus pensininkais po daugiau nei 20 metų“, – komentavo jis.
„Kuo anksčiau išsiimi, tuo didesnis poveikis galų gale“, – pridūrė jis.
G.Šimkus pabrėžė, kad žvelgiant į blogėjančias Lietuvos tendencijas sudėtinga įsivaizduoti, kaip būtų galima padidinti pensijos suteikiamas pakeitimo normas be šios sistemos stiprinimo.
„Šiuo metu mes turime 45 proc. pakeitimo normą. Ji yra nedidelė. Ir taip, pirmos pakopos pensijos buvo padidintos. Bet žvelgiant į demografines tendencijas yra sunku rasti, kaip užtikrinti augančią pakeitimo normą, gerovės kėlimą“, – pridėjo jis.
Reikalingas valstybinis antrosios pakopos fondas
G.Šimkus tvirtina, jog valstybės valdomas antros pakopos pensijų fondas užtikrintų efektyvią iš dviejų dalių susidedančią pensijų sistemą.
Anot jo, valstybės valdomas fondas nebūtų skirtas konkuravimui su privačiais fondais, o antrosios pakopos sistemos tikslų įgyvendinimui. To pasekmė, pasak LB vadovo, būtų geresnės rinkos sąlygos.
„Leiskite pasakyti, kodėl kalbame apie fondą. Tai nėra nukreipta į kažkokį konkurencijos padidinimą per se. Konkurencijos padidėjimas būtų pasekmė. Tai yra svarbu suprasti, nes jei kalbame, kad tai yra pensijų sistemos dalis, tai ji turėtų būti organizuoti valstybės“, – antradienį žurnalistams teigė G.Šimkus.
„Tai nėra istorija apie tai, kad padarysime naują pensijų fondą, kuris konkuruos su esamais. Kalba yra apie tai, kaip apskritai organizuoti pensijų sistemą, kuri susideda iš dviejų dalių. Abi jas užtikrina valstybė ir tada vienoje dalyje tą paslaugą gali teikti verslas. Bet dabar vieną dalį paima verslas, o tada įstatymiškai reguliuojame įkainius“, – komentavo jis.
Jis pabrėžė, kad šiuo metu kaupimas antroje pakopoje jau yra remiamas valstybės, o pusė visų įmokų dydžio – sumokėta valstybės.
LB valdybos pirmininkas paminėjo, kad šioje stadijoje galima fondo veikla ir organizacija yra antraeilis klausimas.
Be to, anot jo, institucija siūlymų dėl to neteiks, bet siekia diskusijos.
„Mes pateikėme siūlymą apie valstybinio kapitalo pensijų fondą visiškai nesifokusuojant kokia ta veikla ir kaip ji turi būti organizuota. Tai yra antraeilis klausimas“, – tvirtino jis. G.Šimkus pakartojo, kad į valstybinį fondą turėtų būti įtraukiami visi gyventojai.
Tačiau, kaip pabrėžia jis, niekas netrukdytų kaupiantiesiems pereiti į privačius fondus.
„Iš principo tai turėtų būti visuotinis dalykas, ne pasirenkamasis. Ir tai turėtų būti pagal apibrėžimą organizuota valstybės“, – teigė LB valdybos pirmininkas.
„Ir tada, jei būtų automatinis įtraukimas. Jis būtų į valstybinį fondą. Bet jei privatus fondas gali geriau, pigiau, efektyviau organizuoti, tai prašau, išeikite“, – pridūrė jis.
LB valdybos pirmininkas jau anksčiau yra užsiminęs apie valstybės valdomo antros pakopos pensijų fondo poreikį, bei darbdavių dalyvavimą jame.
Bet premjerė Ingrida Šimonytė skeptiškai vertina tokią idėją. O finansų ministrė Gintarė Skaistė mano, kad idėja yra svarstytina, tačiau diskusijos apie tai turėtų vykti „ateinančios politinės daugumos kontekste“.
S. Krėpšta: valstybinis antrosios pakopos pensijų fondas padidintų gyventojų dalyvavimą sistemoje
Tuo metu LB valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad mažas Lietuvos gyventojų dalyvavimas antrojoje pensijų pakopoje kyla iš nepasitikėjimo pensijų sistema.
Pasak jo, valstybinio antrosios pakopos pensijų fondo įsteigimas padidintų pasitikėjimą ir leistų padidinti gyventojų dalyvavimą sistemoje.
„Matydami žemą pasitikėjimą pensijų sistema mes svarstome apie galimybę steigti nacionalinį pensijų fondą, kuris galėtų pakelti dalyvavimo sistemoje skaičius, ypač tarp tų žmonių, kurie nepasitiki privačiais pensijų fondais.
Matome tai įvairiose šalyse, pavyzdžiui Švedijoje, kur veikia ir privatūs ir valstybinis fondai“, – antradienį Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) organizuotoje konferencijoje kalbėjo S.Krėpšta.
LB atstovo teigimu, Lietuvos pensijų sistema susiduria su įvairiomis struktūrinėmis problemomis kaip informacijos trūkumu ir žemu darbdavių įsitraukimu į antrosios pakopos kaupimą. „Pastebimas darbdavių įsitraukimo trūkumas. Visi įnašai yra privatūs ir kiekvienas žmogus kiekvieną mėnesį, pažiūrėjęs į gauto atlyginimo sąskaitą mato, kad, tarkime, 100 eurų yra nuimta nuo atlyginimo. Manome, kad tai irgi prisideda prie nepasitikėjimo sistema“, – teigė S.Krėpšta.
„Mes taip pat susiduriame su tam tikra fragmentacija. Neturime vienos informacinės sistemos, kurią atsidarius galima matyti savo sukauptą pensijų sumą pirmoje, antroje ir trečioje pakopoje“, – pridūrė jis.
Išlaikyti turimą pakeitimo normą ateityje reikės papildomų 5 proc. nuo BVP
Pasak LB valdybos nario, šiandien Lietuva susiduria su dvigubu iššūkiu – prastėjančia demografine situacija ir nuo išsivysčiusių šalių atsiliekančiomis pensijų pakeitimo normomis. Jo teigimu, artėjančiais dešimtmečiais reikės skirti papildomus 5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) pensijų sistemai vien tam, kad būtų išlaikomos turimos pakeitimo normos.
„Artimiausius porą dešimtmečių mūsų demografinė aplinka bus neigiama, o dabartinis pensijų pakeitimo normos rodiklis, kuris svyruoja apie 45 proc., kartais apie 50 proc., taip pat nėra toks, kokį norėtume turėti kaip išsivysčiusi šalis. (...) Turėtume siekti vakarietiško pensijų pajamų lygio, kuris išsivysčiusiose šalyse yra apie 70–80 proc.“ – aiškino S.Krėpšta.
„Naujausi TVF vertinimai rodo, kad Lietuva patirs fiskalinį spaudimą. Tam, kad mūsų pirmosios pakopos sistema išlaikytų šią pakeitimo normą apie 45 proc., artimiausiais dešimtmečiais turėsime papildomai skirti 5 proc. fiskalinių išlaidų, t. y. nuo 7 proc. nuo BVP per artimiausius porą dešimtmečių turėsime skirti 12 proc. vien tam, kad išlaikytume tą pačią pakeitimo normą“, – pridėjo jis.
S.Krėpšta svarsto, kad naujų lėšų į pensijų sistemą paieška gali būti dar sunkesnis darbas nei gynybos finansavimas, kadangi krašto apsaugai norima pakelti finansavimą 1 proc. nuo BVP, o pensijų sistemai prireiks 5 kartus didesnių lėšų.
ELTA primena, kad Lietuvoje aktyviai kaupia 766 tūkst. žmonių, o šiuo metu už antrosios pensijų pakopos fondų valdomą turtą mokami mokesčiai yra vieni mažiausių tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių.
Antrosiose pakopos pensijų fonduose dabar jau sukaupta 8,2 mlrd. eurų, iš kurių – 2,4 mlrd. arba beveik 30 proc. yra investicinė grąža, t. y. uždirbta suma.
SADM teigia, kad prie kaupiančiųjų II pakopos pensijų fonduose prisideda ir valstybė. Kas mėnesį prie to, ką moka dirbantysis, daugiau nei 27 eurus prideda valstybė.
Anot institucijos, skaičiuojant valstybės prisidėjimą ir investicinę grąžą, kaupiantis žmogus šiuo metu turi vidutiniškai net 3 kartus daugiau nei pervedė nuo atlyginimo.
