Tai gana netikėti visuomenės nuotaikų tyrimo duomenys, nes kitos apklausos rodė, kad Lietuvos gyventojai augančias kainas nurodo didžiausiu ar vienu didžiausių jų nerimo šaltinių.
Apskritai vertindami Lietuvos ekonominę padėtį lietuviai paprastai būna nusiteikę pesimistiškiau nei estai ir varžosi su latviais, kurie iš jų dar niūriau apibūdins savo šalies ekonominę ir socialinę padėtį bei ateities perspektyvas.
Peržvelgus net dešimtmečio apklausų duomenis pasirodys, kad, nemažos dalies gyventojų nuomone, viskas eina tik blogyn.
Jei tai atitiktų realybę, Lietuva gyvenimo lygiu dabar būtų nusiritusi kone į baudžiavos laikus.
Šitokius atsakymus į sociologų klausimus iš dalies galima aiškinti lietuvių istorine patirtimi, polinkiu atsargiai vertinti geras naujienas ir, bijant nusivilti, jų tarsi nepastebėti, o nerimauti verčiančius kasdienybės reiškinius sureikšminti, išpūsti.
Kita vertus, iš pradžių koronaviruso pandemija, jai vos tik pasibaigus – Rusijos įsiveržimas į Ukrainą ir net branduolinio karo grėsmę atgaivinusi geopolitinė įtampa sukėlė šiame amžiuje dar neregėtos infliacijos bangą. Lietuvoje kainų augimas visus metus buvo vienas didžiausių ES.
Natūralu, kad žmonės labiausiai jų gerovei kenkiančiu reiškiniu vadino infliaciją.
Tačiau dabar padėtis, atrodo, gerokai keičiasi.
Valstybės duomenų agentūra pranešė, kad vasaros pradžioje, lyginant su tokiu pat laikotarpiu pernai, vidutinė metinė infliacija siekė 1 procentą.
Tiesa, kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė rodo, kad pigiausios maisto prekės per mėnesį brango 2,8 proc., bet per metus atpigo 12,4 procento.
Tai atspindi apklausos: didesnė dalis – 41 proc. – Lietuvos gyventojų sako nejaučiantys jokio jų perkamosios galios sumažėjimo dėl infliacijos, bet 31 proc. tvirtina, kad jų pirkinių krepšelis dėl brangstančių prekių vis dėlto sumenko, tuo metu Latvijoje taip teigia 39 proc., o Estijoje net dauguma – 53 proc. apklaustųjų.
Paprastai savo šalį optimistiškiau už lietuvius ir latvius vertinančių estų itin didelį nerimą dėl infliacijos tikriausiai sustiprino tai, kad pastaraisiais metais Estijos ekonomika stagnuoja ir susiduria su didesniais sunkumais nei kaimyninių šalių.
Estijoje atlyginimai auga lėčiau nei Lietuvoje jau nuo pandemijos laikų – ir vidutinė, ir minimali alga mūsų šalyje dabar kiek aukštesnė, nors visą nepriklausomybės laikotarpį estai šiuo požiūriu pirmavo Baltijos regione.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, Lietuvoje nuo 2019- ųjų viršijantis infliaciją atlyginimų augimas buvo sparčiausias iš visų 36 jai priklausančių narių.
Daug kam galbūt sunku patikėti, bet statistika rodo, kad realusis uždarbis mūsų šalyje augo net 11 kartų labiau negu vidutiniškai EBPO.
Tai paaiškina, kodėl lietuviai optimistiškiausiai Baltijos regione žvelgia į savo atlyginimų augimą, – 31 proc. atsakė manantys, kad per artimiausius metus jų uždarbis padidės.
Latvijoje taip nusiteikę 28 proc. apklaustųjų, o Estijoje – tik 23 procentai. Tai dar vienas požymis, kad vis pirmavę estai dabar patiria rimčiausius sunkumus.
Matyt, nepaisant lietuviams būdingo pesimizmo bendrai vertinant politinę, ekonominę ir socialinę šalies padėtį, vis daugiau žmonių jaučia, kad jų asmeninės finansinės galimybės leidžia laisviau išlaidauti.
Aišku, ne visi lietuviai taip nusiteikę, bet net 47 proc. jų žada per artimiausius metus leisti pinigus brangiems dalykams – įsigyti naujų buitinių prietaisų, remontuoti būstą, maždaug trečdalis apklaustųjų rengiasi ir keliauti.
Žmonių lūkesčiai rodo, kad turėtų pagyvėti ir nekilnojamojo turto rinka, nes 7 proc. lietuvių tvirtina, jog ketina įsigyti būstą.
Tam įtakos turi ir gyventojų tikėjimas, kad jų uždarbis vis kils, ir viltis, jog Europos centrinis bankas pamažu vis apkarpys euro bazines palūkanų normas, o tai atpigins paskolas.
Tiesa, ne visiems lietuviams perkant brangų turtą prireikia skolintis.
Nuolat didėja Lietuvos gyventojų indėliai bankuose, populiarėja ir rizikingesni, bet efektyvesni taupymo būdai – pinigų nukreipimas į akcijas, kitus vertybinius popierius, investicinius fondus.
Todėl net daugiau kaip 75 proc. brangų turtą ketinančių įsigyti lietuvių tvirtina, kad tokias išlaidas finansuos iš savo santaupų.
Vis dėlto šie duomenys nepaneigia, kad Lietuvoje juntama didžiulė socialinė atskirtis.
Daugybė šalies gyventojų išvis neturi santaupų.
Tai atspindi ir apklausos – 58 proc. žmonių teigia, kad negaudami įprastų pajamų galėtų pragyventi ne ilgiau kaip iki pusės metų, ilgesnį laiką – 19 proc., o likusieji visai neturėtų pragyvenimo lėšų, jei netektų darbo, pensijų ar socialinių išmokų.
Kita vertus, tai vis viena geriausias rodiklis Baltijos regione – tik 15 proc. estų ir latvių iš savo santaupų galėtų gyventi ilgiau kaip pusmetį.
Vadinasi, vis daugiau žmonių Lietuvoje tiki, kad gyvens geriau arba bent ne blogiau, o visuomenės lūkesčiai atsiliepia ir ekonomikai, nes skatina vartojimą.
