„1980 metais Vakarų Europa ir Amerika yra vienam lygmeny. Kitaip sakant, tai buvo prabangos, gerų pajamų, gerų atlyginimų šalys. Dabar skirtumas yra toks, kad amerikiečiai žiūri į Europą kaip kokia Prancūzija žiūrėtų į Urugvajų. Kitais žodžiais, europietiškas BVP vienam žmogui yra pusė tiek kiek padaro amerikietis“, – pirmadienį „Žinių radijui“ kalbėjo I. Laursas.
Fondo „Nexture Ventures“ vadovas įvertino buvusio Italijos premjero Mario Draghi paruoštą Europos konkurencingumo ataskaitą, kuri, jo teigimu, atvėrė visų akis faktui, kad žemynas nebėra konkurencingas.
„Manau, kad šis raportas susistemino ir įgarsino tai, kas jau seniai yra kalbama, privedė prie konkrečių faktinių, statistinių duomenų, tai tikrai manau, kad jo negalime ignoruoti. Bendra žinutė, kad, deja, Europa nėra konkurencinga, visiškai nėra“, – aiškino jis.
Kaip kritusio konkurencingumo priežastį, investuotojas įvardijo Europoje galiojančių taisyklių ir reguliacijų mastą. Tai, kartu su rekordinio dydžio baudomis, kurias Europos sąjunga skyrė tokioms įmonėms kaip „Facebook“ ar „Google“, siunčia prieštaringas žinutes investuotojams.
„Europa jau visai nedalyvauja tame pasaulinio progreso vakarėlyje ir esminė priežastis yra ta, kad reguliacijos žudo Europą. (...) Europa pasistengė, įvedusi dirbtinio intelekto reguliacijas ir tuo pačiu uždraudė kelią labai daug korporacijų nors ką siūlyti Europai, nes Europa yra pasirinkusi drausti, bausti kelią“, – teigė I. Laursas.
„Kai korporacijas baudžia 15 milijardų (eurų – ELTA), retorinis klausimas, pasirinkti ateiti į tokį regioną ar ne?“ – pridūrė jis.
ELTA primena, kad buvęs Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi pirmadienį pristatė ilgą lauktą ekonominę ataskaitą, kurios esmė – skubus raginimas imtis veiksmų, kad būtų patenkinti didžiuliai kasmetiniai ES investicijų poreikiai, kaip manoma, siekiantys 750–800 mlrd. eurų.
„Pasiekėme tašką, kai nesiimdami veiksmų turėsime paaukoti savo gerovę, savo aplinką arba savo laisvę, – sakė jis per spaudos konferenciją Briuselyje. – Tai bus lėta agonija.“
Ataskaita skirta parengti naujai ekonomikos konkurencingumo strategijai, kuri yra prioritetinė būsimos Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen penkerių metų kadencijos užduotis.
