Visgi, kada ECB galėtų imtis tolimesnių mažinimų, anot jo, negalima nuspėti – tai priklausys nuo ekonominių duomenų visumos.
„Mes matome vieną pozityvų dalyką, kuris svarbiausias ECB – infliacija taip pat rimsta. Dabar kelias dardantis, infliacija pagerėja ar pablogėja. Bet finale ji vis tiek kitais metais ji bus 2 proc. teritorijoje. Tai tas palūkanų normų mažėjimas yra užkoduotas“, – penktadienį LRT radijui teigė G. Šimkus.
„Kada būtų toliau mažinama, tai yra priklausoma nuo duomenų visumos“, – pridūrė jis. LB valdybos pirmininkas paminėjo, kad tokio ECB sprendimo lūkestis jau „įkūnytas“ 6 mėn.
Euribor, parodančio vidutines tarpbankines palūkanų normas, dydyje, šiuo metu siekiančiame iki 3,3 proc.
„Bet rinkose ši informacija buvo įkainota prieš kurį laiką. Ir tą mes puikiai matome iš Euribor iš kurio skaičiuojamasi mokama paskolų palūkanų dalis. Šiuo metu 6 mėn. Euribor yra 3,2–3,3 proc. ir tai beveik visu procentiniu punktu žemiau nei tos aukštumos, kur buvo prieš mažiau nei metus“, – komentavo jis.
Paklaustas, kada būtų pasiekta optimali – 2 proc. bazinė palūkanų norma, G. Šimkus pabrėžė – ECB nėra įsipareigojęs pasiekti kažkokį tikslą.
Anot jo, centrinis bankas vadovausis ekonominiais duomenimis.
„ECB nėra įsipareigojęs nei kažkokiam tempui, nei kažkokiam dydžiui ar panašiai. Tai apibrėžia duomenų visuma. O koks bus minimumas? Tą taip pat parodys duomenys“, – radijui atsakė G. Šimkus.
ECB Valdančioji taryba ketvirtadienį nusprendė 25 baziniais punktais sumažinti palūkanų už naudojimąsi indėlių galimybės normą iki 3,5 proc.
Tai pagrindinė iš trijų jo nustatomų bazinių palūkanų normų.
Pagrindinių refinansavimo operacijų ir ribinio skolinimosi galimybės palūkanų normos bus sumažintos atitinkamai iki 3,65 ir 3,9 proc.
Pakeitimai įsigalios nuo 2024 m. rugsėjo 18 d.
