Per pirmus šešis 2024-ųjų mėnėsius paklausa didėjo 800 000 barelių per dieną, palyginti su 2,3 mln. barelių per tą patį 2023 m. laikotarpį, savo mėnesinėje naftos rinkos ataskaitoje nurodė TEA.
„Pagrindinis šį nuosmukį skatinantis veiksnys yra sparčiai lėtėjanti Kinija, kur vartojimas liepą traukėsi ketvirtą mėnesį iš eilės“, – pažymėjo ši Paryžiuje įsikūrusi agentūra.
Kinija yra viena didžiausių naftos vartotojų ir importuotojų visame pasaulyje, tačiau antra pagal dydį planetos ekonomika susiduria su sunkumais, kadangi fiksuojamos silpnos vartotojų išlaidos, nekilnojamojo turto sektoriaus krizė ir didelis nedarbas.
TEA taip pat paminėjo šalies perėjimą nuo naftos prie alternatyvios energijos.
Anot agentūros, didėjantys elektromobilių pardavimai mažina degalų paklausą, o greitųjų traukinių tinklo plėtra šalyje varžo kelionių oro transportu augimą.
Už Kinijos ribų „naftos paklausa geriausiu atveju yra vangi“, pridūrė TEA.
Prognozuojama, kad per visus metus pasaulinė naftos paklausa vidutiniškai didės 900 000 barelių per dieną – tai 70 000 barelių per dieną mažesnis skaičius, lyginant su ankstesne TEA prognoze.
Tai reiškia, kad bendra paklausa sieks beveik 103 mln. barelių per dieną.
Tvyrant nuogąstavimams dėl pasaulinės ekonomikos perspektyvų, naftos kainos šiais metais sumenko.
Šią savaitę „Brent“ rūšies naftos kaina pirmą kartą nuo 2021 m. gruodžio nukrito žemiau 70 JAV dolerių už barelį ribos.
Kainų mažėjimas paskatino pagrindines naftos kartelio OPEC+ nares atidėti planuotą gavybos apimčių didinimą ir vietoj to iki lapkričio galo pratęsti savanorišką tiekimo mažinimą.
TEA nurodė, kad šis žingsnis suteikia OPEC+ „šiek tiek laiko papildomai įvertinti kitų metų paklausos perspektyvas“ bei gavybos trikdžių Libijoje poveikį.
Tačiau OPEC+ nepriklausančių šalių pasiūlai didėjant sparčiau, nei bendrai paklausai, ši grupė gali susidurti su „dideliu pertekliumi, net jeigu jos papildomi ribojimai liktų galioti“.
