Anot jo, atvykėliai iš trečiųjų šalių net nesistengia mokytis kalbos, o šiuo klausimu rūpintis turėtų jų darbdaviai.
„Atvykėliai iš trečiųjų šalių net nesistengia pramokti kalbos, jiems yra svarbu gauti atlyginimą, aš kalbu apie kurjerių darbą. Žmonės praktiškai neturi kada mokintis ir nėra tokios terpės, kad žmogus būtų priverstas (išmokti – ELTA), jiems visiškai nesvarbu“, – LRT radijuje kalbėjo Kurjerių asociacijos atstovas Gintaras Rukšėnas.
Jo teigimu, užsieniečiai atvyksta į Lietuvą dirbti kurjeriais per tarpininkus, todėl atsakomybė išmokti kalbą turėti tekti jiems, o ne patiems užsieniečiams, iš kurių asmeninių pastangų išmokti kalbą tikėtis nereikėtų.
„Kad jie mokytųsi lietuvių kalbos, čia ne tas variantas, kai jie atvažiuoja trims mėnesiams, kol galioja viza, jie susimoka pinigus už tai, kad jie gautų tą darbą. Tarpininkai yra mažosios bendrijos. Jeigu paimtume mažąją bendriją, tarkime, kad ji tai daro legaliai, ji turėtų būti priversta mokinti šiuos asmenis lietuvių kalba. Darbdavys turi susirūpinti šiuo klausimu labiau nei pats asmuo“, – aiškino G. Rukšėnas.
Vartotojų aljanso viceprezidentas, advokatas Rytis Jokubauskas nesutiko, kad lietuvių kalbos mokėjimas turėtų būti privalomas aptarnavimo sektoriuje.
Pasak jo, galime sugalvoti pranašesnių tarpinių variantų, kurie taip pat leistų išvengti neigiamų patirčių.
„Pirmiausia vartotojui svarbiausia gauti informaciją. Tarkime, parduotuvėje (...) yra keli pardavėjai, vienas iš variantų yra ženkliukai, kurie nurodo kokia kalba kalba tas asmuo“, – teigė jis.
Seimo kontrolierės Jolitos Miliuvienės teigimu, gyventojų lūkestis būti aptarnautiems valstybine kalba yra natūralus ir teisėtas, kadangi yra nemažai gyventojų, mokančių tik lietuvių kalbą.
„Iš lygių galimybių užtikrinimo pusės, lietuvių kalbos mokėjimas kaip būtinas profesinis reikalavimas aptarnavimo srityje galėtų būti pripažįstamas, ypač kai juo siekiama iš tikrųjų teisėto tikslo – aptarnauti gyventojus valstybine kalba“, – pabrėžė Seimo kontrolierė.
J. Miliuvienės teigimu, priėmus šias įstatymo pataisas būtų suvienodinti reikalavimai asmenims, dirbantiems tokį patį darbą ir teikiantiems paslaugas.
Anot jos, pareiga prekybos ir aptarnavimo įstaigų vadovams užtikrinti, kad asmenys būtų aptarnaujami valstybine kalba yra jau ir dabar, bet jos nėra pareigos fiziniams asmenims, dirbantiems pagal individualią veiklą.
„Todėl aptarnavimo paslaugas teikiantis asmuo, dirbantis įmonėje su darbo sutartimi, kaip ir privalėtų mokėti lietuvių kalbą ir šį darbą dirbti mokėdamas lietuvių kalbą, tačiau pagal individualią veiklą dirbantis asmuo tokios pareigos neturi“, – sakė ji.
ELTA primena, kad rudens sesijos metu Seimas svarstys Valstybinės kalbos įstatymo pataisas, siūlančias įpareigoti tiesiogiai su klientais dirbančius paslaugų teikėjus ir prekių pardavėjus aptarnauti juos valstybine lietuvių kalba.
Pavasario sesijos metu Dalios Asanavičiūtės pateiktai iniciatyvai pritarė 61 parlamentaras, prieš nebuvo, susilaikė 7.
Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pritarė siūlomoms pataisoms bendru sutarimu.
Siūloma, kad Valstybinės kalbos įstatymo pataisos įsigaliotų 2025 m. balandžio 1 d.
