„Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus komentavo, jog atsitraukianti infliacija ir vangus ekonomikos augimas euro zonoje leidžia centriniam bankui atsargiai mažinti bazines palūkanas. Kol kas „vanagų“ stovykla, kuri nori griežtesnės pinigų politikos, dar turi argumentų, lemiančių lėtesnį palūkanų mažėjimą. Vis dėlto permaininga ekonominė aplinka gali stipriai pakoreguoti palūkanų mažėjimo tempą.
V.Šimkus teigė, jog įdomiausia tai, kaip keisis palūkanos ateityje.
„Finansų rinkų dalyviai šiuo metu numato, kad bazinės palūkanos iki metų pabaigos sumažės dar 0,37 proc. punkto. Tai reiškia, kad egzistuoja nemaža tikimybė, jog bazinės palūkanos šįmet bus sumažintos dar du kartus“, – išplatintame komentare rašė V.Šimkus.
Tolesnis palūkanų mažėjimas atsispindi ir tarpbankinėse palūkanose, pavyzdžiui, 6 mėn. EURIBOR rodiklis jau sumažėjo iki 3,3 proc.
„Kita vertus, daugelis ekonomistų iki metų pabaigos prognozuoja tik vieną sprendimą dėl palūkanų mažinimo. Savo komunikacijoje ECB stengėsi nesuteikti pernelyg daug informacijos apie būsimą palūkanų trajektoriją ir, kaip įprasta, pabrėžė, kad kova su infliacija nebaigta, o tolesni sprendimai priklausys tik nuo naujausių ekonominių duomenų“, – teigė ekspertas.
Neapibrėžtumas dėl tolesnės pinigų politikos
Pasak V.Šimkaus, ECB labai nemėgsta stebinti rinkų. Dažniausiai jau kitą dieną po sprendimo dėl palūkanų mažinimo pasirodo anonimiški „šaltiniai“, kurie leidžia suprasti kur link krypsta valdančiosios tarybos nuomonė. O šiuo atveju rasti balansą bus gana sudėtinga – metinė infliacija siekia 2,2 proc. ir yra itin arti pinigų politikos tikslo. Tačiau labai tikėtina, kad metų gale ji trumpam pakils dėl techninių veiksnių. Šis infliacijos kalniukas tikrai skatins ECB elgtis atsargiai. Kita vertus, ekonominiai rodikliai prastėja, atlyginimų augimas lėtėja, o Vokietija vėl svyruoja ant techninės recesijos ribos – apstu signalų, kad pinigų politika per griežta.
„ECB rankas šiek tiek atriša ir JAV Federalinis rezervų bankas (FED), kuris, labai tikėtina, kitą savaitę irgi pradės mažinti palūkanas. Silpna paklausa Kinijoje, nukritusios energijos ir žaliavų kainos taip pat sudaro prielaidas sparčiau mažinti bazines palūkanas euro zonoje ateityje. Vis dėlto jei karšta paslaugų kainų infliacija, kuri dabar siekia 4,2 proc., ir toliau nemažės, ECB gali išlikti atsargus net ir kitąmet“, – komentavo investavimo strategas.
Šiuo metu tikimasi, kad 2025 m. antroje pusėje bazinės ECB palūkanos priartės prie dviejų procentų.
„Bet ne kartą matėme, kaip keičiantis ekonominei situacijai ir rinkose vyraujantiems naratyvams, vidutinio laikotarpio lūkesčiai dėl palūkanų normų irgi greitai pasikeisdavo“, – teigė V.Šimkus.
Pinigų politikos siurprizai gali sujudinti rinkas
Jis pridūrė, jog visų turto klasių vertė bent iš dalies priklauso nuo ateities palūkanų normų trajektorijos. Todėl nepasiteisinus lūkesčiams dėl pinigų politikos finansų rinkos gali jautriai sureaguoti.
„Europoje, o ypatingai JAV, obligacijų kainos atspindi lūkestį dėl spartaus palūkanų normų mažinimo. Jei centriniai bankai palūkanas mažins lėčiau, obligacijų kainos kris, o jų pajamingumas augs. Ir priešingai, ekonomikai sušlubavus ir palūkanoms krentant greičiau nei tikimasi, obligacijų kainos dar labiau išaugtų“, – komentavo V.Šimkus.
Jis pridūrė, jog valiutų kursams itin svarbus santykis tarp palūkanų normų skirtingose šalyse. Šiuo metu tikimasi itin greito JAV palūkanų kritimo, kuris yra ne visai realistiškas atsižvelgus į dabartines aplinkybes. Jei FED mažiau kirps palūkanas, bus pagrindo JAV dolerio stiprėjimui vidutiniu laikotarpiu.
Akcijų kainos irgi priklauso nuo bazinių palūkanų. Dabar rinkose vyrauja švelnaus nusileidimo lūkesčiai – infliacija atsitrauks, palūkanos mažės, o ekonomika sulėtės, bet išliks augimo kelyje. Centriniam bankams nepateisinus vilčių, yra rizika, kad akcijų kainos irgi susvyruotų.
„Bet kokiu atveju, dabartinė ekonominė situacija lems žemesnes bazines palūkanų normas vidutiniu laikotarpiu. Realiai ekonomikai tai reikš dalinį atokvėpį, nes skolos aptarnavimas taps pigesnis, o daugeliui verslų ir gyventojų palūkanų nuokrypiai ketvirčiu procentinio punkto esminės įtakos nepadarys. Bet palūkanų politikos siurprizai gali turėti didesnės įtakos finansinio turto kainoms“, – komentare rašė ekspertas.
Sprendimas nestebina
Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigė, jog šis ECB sprendimas – nestebina, ir taip pat intriga išlieka tai ar palūkanos šiemet dar gali būi mažinamos.
„Antrą kartą šiemet karpomos palūkanų normos neša aiškią žinutę finansų rinkų ir realios ekonomikos dalyviams, kad palūkanų normų lygis palaipsniui mažės, nes infliacijos rizikos, kurią aukštomis palūkanų normomis siekė pažaboti ECB, yra atslūgusios. Iš tiesų, ilgą laiką „lipnumu“ pasižymėjusi infliacija sušvelnėjo. Rugpjūtį metinės infliacijos rodiklis euro zonoje jau siekė 2,2 proc. – tai jau visai netoli ECB siektino 2 proc. lygio. Infliaciją per importą palaipsniui tramdys ir dolerio atžvilgiu sustiprėjęs euras“, – komentavo I.Genytė-Pikčienė.
Yra nerimą keliančių ženklų
Tiesa, ECB atstovams vis dar nerimą kursto gerokai nuo tikslinio lygio nutolęs 2,8 proc. bazinės metinės infliacijos (neįskaičiuojant maisto ir energetikos nešėjų kainų) rodiklis ir netgi paspartėjusi paslaugų infliacija, kuri rugpjūtį siekė 4,2 proc. Šis paslaugų metinės infliacijos šuolis buvo sparčiausias nuo pernai metų spalio.
Pasak I.Genytės-Pikčienės, ECB pinigų politikos sprendimų lauką vis labiau komplikuoja vangios euro zonos ekonominės raidos perspektyvos, ypač ant struktūrinių ir geoekonominių lūžių ribos balansuojanti Vokietijos gamyba. Dėl vangios vidaus paklausos euro zonoje nuo 0,9 proc. iki 0,8 proc. ECB apkarpė šių metų regiono BVP augimo prognozę. Sparčiau atlaisvinami pinigų politikos gniaužtai bent jau įlietų žibalo į regiono vidaus paklausos atsigavimą.
„Ir nors pastaraisiais mėnesiais regiono darbo rinkos statistika reikšmingesnių problemų nerodo, nereiškia, kad jų nėra, ar kad jos nepasireikš ateityje. Vertėtų, matyt, pripažinti, kad nelanksti euro zonos senbuvių darbo rinka, kurioje veikia stiprių profsąjungų įtaka ir infliacijos šoko įžiebto atlyginimų didinimo lūkesčiai, paslaugų infliacijos problema bei iššūkiai konkurencingumui – ne visai monetarinės politikos instrumentais išsprendžiamas uždavinys“, – išplatintame komentare rašė I.Genytė-Pikčienė.
Kas bus ateityje?
Pasak ekonomistės, kaip palūkanų normos keisis ateityje, priklausys tiek nuo bazinių palūkanų normų karpymų skaičiaus, tiek šių žingsnelių dydžio.
„Šiemet tikimasi dar bent vieno ECB sprendimo 25 baziniais punktais rėžti palūkanų normas gruodį. Bet auga intriga dėl galimo papildomo palūkanų normų karpymo ir spalį. Tolesnę pinigų politikos situaciją įskaičiuojančios euro trumpalaikių palūkanų normų ateities sandorių kreivės šiai dienai rodo, kad šių metų pabaigoje palūkanų normos sieks apie 3,26 proc., o kitų metų pabaigoje – 1,9 proc. Vis dėlto, būtina akcentuoti, kad rinkos dalyvių ateities lūkesčiai reaguoja tiek į naujus makroekonominius duomenims, tiek į ECB Valdančiosios tarybos narių retoriką, tad atsiradus netikėtoms ar nenumatytoms naujoms aplinkybėms, jos yra įskaičiuojamos ir kreivės atitinkamai sujuda“, – komentavo ji.
ECB nustatomos bazinės palūkanų normos tiesiogiai veikia platų finansinių priemonių palūkanų normų spektrą: EURIBOR, atitinkamai, paskolų ir indėlių palūkanų normas, vyriausybių vertybinių popierių ir kitų skolos VP pajamingumus bei kitų turto klasių grąžas. Tad pradėtas pinigų politikos švelninimo, karpant palūkanų normas, ciklas turės įtakos tiek skolinimosi, tiek taupymo rinkoms.
Aukštų taupymo finansinių produktų palūkanų normų langas po truputį ima prisiverti ir, ECB tęsiant kelionę nuo viršukalnės, rinka į tai reaguos, tačiau pingant kredito ištekliams, palaipsniui atsigaus vartojimo apetitas, investicijų ir eksporto rinkų paklausa, o tai įlies energijos Lietuvos ekonomikos atsigavimui.
