Kraunami smėlio, žvyro, durpių ar kiti panašūs kroviniai. 30 metrų nuo Naujosios Uosto gatvės uosto vartų link nuo dulkių tvyro rūkas – klausimas, ar taip gali, turi būti“, – teigiama „Vakarų ekspresui“ atsiųstame skaitytojos laiške.
Socialiniame tinkle „Facebook“ šiomis dienomis taip pat buvo skelbiamos nuotraukos, kurioje matyti uosto teritorijoje ties centrine Klaipėdos dalimi kraunama biri šviesios spalvos medžiaga – po nuotrauka virė diskusijos apie jos kilmę ir darbų įtaką sveikatai.
Tačiau į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC) gyventojai dėl to nesikreipė, „Vakarų ekspresui“ patvirtino įstaiga.
„Gyventojų skundų dėl uoste vykstančių darbų ir galimai dėl to padidėjusio dulkėtumo nesame gavę. Gavę tokių skundų, juos persiųstume Aplinkos apsaugos departamentui pagal kompetenciją, kad šie įvertintų, ar veikla vykdoma nepažeidžiant aplinkosaugos reikalavimų“, – teigiama NVSCS komentare.
Anot jo, oro taršą mieste lemia ne vienas veiksnys: „Padidėjusį aplinkos oro užterštumą kietosiomis dalelėmis paprastai sukelia ne viena priežastis: autotransportas, pramonė, gaisrai, sausra, slėgis, vėjo kryptis. (...) Dažniausiai nebūna vienos veiklos ar vieno teršėjo, dėl kurio aplinkos oras mieste reikšmingai pablogėja.“
NVSC praėjusią savaitę išplatino pranešimą apie tai, kad oro tarša kietosiomis dalelėmis siejama su nuo išdžiūvusių ir nešvarių gatvių, kelkraščių pakeltomis dulkėmis, taip pat dėl vykstančių statybos darbų.
Aplinkos apsaugos departamento (AAD) atstovė teigia, kad antradienį dėl padidėjusios taršos Lietuvoje surengtas Aplinkos ministerijos inicijuotas tarpinstitucinis pasitarimas, kurio metu nuspręsta savivaldybes paraginti, jog jos bandytų taršą mažinti prašydamos verslo pristabdyti darbus, kurie labiausiai teršia orą.
„Buvo būtent dėl šios taršos – ką galima padaryti, kažkaip įmonių paprašyti, kad jos atidėtų tam tikrus darbus. Ketiname išsiųsti raštus savivaldybėms, kad jos perduotų tą informaciją įmonėms, kurios veikia tose savivaldybėse. (...)
Gal įmonės gali savo veiklą pristabdyti. Tai ir statybos, ir gatvių remontai, krova uoste, kuri Klaipėdoje būdinga“, – sakė AAD ryšių su visuomene skyriaus vedėja Laima Grižaitė.
Jos teigimu, savivaldybėms raštai turėjo būti išsiųsti antradienio popietę.
Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) interneto svetainėje skelbiamame oro taršos žemėlapyje pirmadienį ryte buvo matyti, kad Klaipėdoje esančios dvi oro taršos matavimo stotelės fiksavo aukštą užterštumą kietosiomis dalelėmis.
Antradienį ryte miesto centre užterštumo jomis per 24 valandas indeksas siekė 88,26, o Šilutės plente ties Baltijos prospektu – 65,4. Oro kokybė gera ir nepavojinga sveikatai laikoma, kai indekso reikšmė yra labai žema arba žema ir šis rodiklis siekia nuo 0 iki 15, nurodo AAA žemėlapis.
Tuo metu Klaipėdoje fiksuota tarša – antra pagal pavojingumą žalingo poveikio sveikatai skalėje: toks lygis reiškia, jog aktyvia veikla atvirame ore gali užsiimti tik visiškai sveiki žmonės, siekiant išvengti dar didesnio oro užterštumo rekomenduojama nevažiuoti savu automobiliu, patariama naudotis viešuoju transportu.
Aukšta tarša Lietuvoje antradienį buvo fiksuota iš viso septyniose matavimo stotelėse, remiantis viešai skelbiamais jų duomenimis, Klaipėdos centre šis rodiklis buvo aukščiausias.
L. Grižaitės teigimu, tarša kietosiomis dalelėmis artimiausiu metu nesitrauks, tai lemia ne tik įvairi veikla, bet ir gaisrai Baltarusijoje ir Ukrainoje.
„Tarša, pagal prognozes, labai greitai nepasitrauks, yra tų dulkių, taip pat pernašos tarptautinės iš Baltarusijos ir Ukrainos gaisrų“, – kalbėjo AAD atstovė.
NVSC teigia, kad šiuo metu stebimų didesnių dalelių koncentracijos padidėjimas ore paprastai paveikia žmogaus viršutinius kvėpavimo takus, nukeliauja iki bronchų, sukelia kosulį ir čiaudulį.
