„Tai (bendravimas su bendruomene – ELTA) turi būti racionalus. Tikrai nesiruošiame kompensuoti kažkokio tikro, ar labiau menamo, nekilnojamo turto nuvertėjimo ar kažko panašaus“, – interviu „Verslo žinios“ aiškino I. Urbanavičiūtė.
Liepos mėn. pradėjusi „Homanit Lietuva“ vadovauti I. Urbanavičiūtė pripažino, siekiant ryšio su bendruomene buvo padaryta klaidų. Visgi ji pabrėžia, kad dialogas negali vykti, kai tam tikri bendruomenės atstovai reikalauja gamyklos nugriovimo.
„Turiu pripažinti, kad iš „Homanit“ pusės buvo padaryta klaidų, bendraujant su bendruomene trūko skaidrumo, trūko geranoriškumo. Reikia klaidas taisyti“, – teigė „Homanit Lietuvos“ vadovė.
„Plačiąja prasme reikia pradėti nuo dialogo su bendruomene, kol kas jo nėra. Pati klausiu dar, kas ta bendruomenė. Ar mes žinome bendruomenės norą, ar marginalų grupelės? Aš pakankamai nauja, noriu susivokti, bet pirmiausia reikia dialogo. Jis negali vykti, kai sakoma, kad reikia nugriauti gamyklą“, – komentavo ji.
Ji patikino, kad „Homanit Lietuvos“ akcininkai ketina investuoti į viešąją Pagirių infrastruktūrą.
I. Urbanavičiūtė tikina, kad gamyklos poveikio aplinkai vertinimas vis dar galioja
„Homanit Lietuva“ vadovė taip pat pabrėžė, kad gamyklos poveikio aplinkai vertinimas galioja, tad legaliai ji gali vykdyti veiklą. Ji tvirtina, kad sklandanti idėja, jog veikla nepradėta, nes buvo panaikintas šis vertinimas, yra „elementariai netiesa“.
„Bendruomenė apskundė išdavimą poveikio aplinkai vertinimo agentūrą, net ne „Homanit“. Ten buvo daug punktų, visi kurie yra susiję su poveikiui aplinkai taršos prasme buvo atmesti. Liko vienas punktas apie dyzelio naudojimą, bet jis liečia visus objektus esančius teritorijoje. Jis buvo atmestas. Mūsų poveikio aplinkai vertinimas vis dar galioja“, – aiškino I. Urbanavičiūtė.
„Poveikio aplinkai vertinimas buvo atliktas prieš pradedant gamybos patalpų statybą. Jis yra galiojantis“, – pabrėžė ji.
Ji patikino, kad kai buvo atliekamas būsimos gamyklos vertinimas buvo atsižvelgta į tai, kad ji stovės vandenvietės teritorijoje.
„Jis (poveikio aplinkai vertinimas – ELTA) atsižvelgia į tuos dalykus, kad gamykla stovi vandens apsaugos zonoje“, – tikino ji.
Šiuo metu baiginėjama statyti „Homanit“ gamykla, per parą pagamins apie 1 tūkst. kub. metrų medžio plokščių ir per pirmus veiklos metus galėtų pasiekti 60–70 mln. eurų apyvartą. Anot I. Urbonavičiūtės, ateityje gamybos tempai greitės, bei bus pradėti plokščių apdailinimo darbai, kas smarkiai padidins pelną.
„Mes skaičiuojame labai grubiai, kad vien gaminant neapdailintas plokštes ir tai darant palyginus lėtai, matome 60–70 mln. eurų metinę apyvartą“, – sakė ji.
ELTA primena, kad gegužės pradžioje Regionų administracinis teismas įpareigojo Aplinkos apsaugos agentūrą iš naujo įvertinti įmonės „Homanit Lietuva“ Vilniaus rajono Pagirių kaime statomos medžio plaušo plokščių gamyklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą. Ši gamykla, kaip pranešė teismas, veiktų geriamojo vandens vandenvietės apsaugos zonoje, kurioje yra griežtai ribojama ūkinė veikla.
Pagirių kaimo bendruomenė „Medeina“ teigė esanti įsitikinusi, kad gamybą šioje zonoje vykdyti norinti „Homanit Lietuva“ planuoja naudoti chemines medžiagas. Šios rizikos, gyventojų teigimu, Aplinkos apsaugos agentūra neįvertino.
Anot bendruomenės, praėjusių metų gegužę Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) paskelbė, kad prie Aplinkos ministerijos esančios Lietuvos geologijos tarnybos įsakymas mažinti Pagirių vandenvietę buvo neteisėtas. Visgi, ministerija tokį sprendimą ignoruoja ir siekia pakeisti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą, taip leidžiant neribotai vykdyti cheminę veiklą vandenviečių apsaugos zonose.
Dėl ministerijos siekio sumažinti Pagirių vandenvietę ir leisti verslui vykdyti statybas tiek jos, tiek kitų vandenviečių teritorijoje Pagirių kaimo bendruomenė piketą prie Aplinkos ministerijos surengė tiek liepos, tiek rugpjūčio pradžioje.
„Homanit“ investicijos į Pagirių kaime esančios gamyklos teritorijoje planuojamą statyti medienos plaušo plokščių gamyklą siekia 200 mln. eurų.
