„Lietuvos ekonomikos augimas įsibėgėja, o kitąmet, atsigaunant išorės paklausai, augimas turėtų stiprėti. Atnaujintos projekcijos rodo pozityvias tendencijas – šalies ekonomika šiais metais augs sparčiau nei manyta birželį, o infliacija lėtės ženkliau“, – pristatydama scenarijų teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Institucijos skaičiavimais, BVP augimas 2025–2027 m. periodu turėtų siekti po 2,9 proc. per metus.
Šių metų birželį Finansų ministerija skelbė, kad BVP per metus turėtų augti 2,1 proc.
Pasak G. Skaistės, 2024 m. darbo užmokestis vidutiniškai augs 10,1 proc. ir toliau stiprins gyventojų perkamąją galią.
„Jau keletą metų iš eilės matome dviženklį darbo užmokesčio augimą“, – pastebėdama, kad darbo užmokesčio augimas lėtėja, teigė ministrė.
Finansų ministerijos vertinimu, darbo užmokestis šalyje 2025 m. augs – 7,6 proc., 2026 m. galėtų augti 6,5 proc., o 2027 m. – 5,5 proc.
Anot finansų ministrės, šiemet namų ūkių vartojimo išlaidos turėtų augti 3,3 proc., o kitąmet augimas turėtų paspartėti iki 3,6 proc. Vėlesniais laikotarpiais, anot ministerijos, gerėjant gyventojų finansinei padėčiai, namų ūkių vartojimo išlaidos galėtų augti daugiau nei po 3 proc. kasmet.
„Akivaizdu, kad ir toliau stiprėja perkamoji galia. Ji stiprės tiek šiais, tiek kitais metais“, – sakė ministrė.
G. Skaistės teigimu, nedarbo lygis šiemet turėtų siekti 7,3 proc., o vidutiniu laikotarpiu turėtų mažėti. Numatoma, kad atsigaunant ekonominiam aktyvumui, užimtų gyventojų skaičius 2024 metais padidės 1,4 proc.
„Darbo rinka išlieka pakankamai atspari“, – vertino G. Skaistė.
Scenarijuje numatoma, jog 2024 metais prekių ir paslaugų eksporto metinis pokytis sieks 1,2 proc. Dėl palankesnės pagrindinių prekybos partnerių ekonomikos raidos šio rodiklio metinis augimo tempas 2025–2027 metais galėtų paspartėti iki 3,9–4,2 proc.
Eksporto prognozė – blogesnė nei birželį
Scenarijuje numatoma, jog 2024 metais prekių ir paslaugų eksporto metinis pokytis sieks 1,2 proc. Anot G. Skaistės, prognozė mažesnė nei pateikta birželį – 2,3 proc., nes dabartiniams eksporto rodikliams poveikį vis dar daro sankcijos Rusijai bei Baltarusijai.
„Eksporto rodikliai buvo mažesni, nei prognozuota. Didele dalimi tai įtakoja reeksporto sumažėjimas dėl sankcijų taikomų Rusijai ir Baltarusijai. Sustabdomos prekės, kurios anksčiau keliavo į tas rinkas. Bet sankcijų taikymas yra bendras interesas, todėl poveikis išsilaikys“, – aiškino ministrė.
„Bet matome, kad lietuviškų prekių eksportas gerėja ir tikime, kad stabilizavus situacijai lietuviškos kilmės prekių eksportas atsistatys ir kitais metais demonstruos geresnius rezultatus“, – tikino ji.
Dėl palankesnės pagrindinių prekybos partnerių ekonomikos raidos šio rodiklio metinis augimo tempas 2025–2027 metais galėtų paspartėti iki 3,9–4,2 proc.
Nuo 2025 m. įsigaliosiantys akcizai infliaciją paveiks minimaliai
G. Skaistė taip pat paminėjo, kad 2025 m. įsigaliojančių Gynybos fondui finansuoti reikalingų padidintų akcizų poveikis infliacijai sieks 0,3 proc. punkto.
„Sprendimai, kurie buvo priimti Seime dėl gynybos fondo didinimo, tiek dėl žaliųjų akcizų, kurie susiję su kuru, tiek su alkoholio ir tabako akcizais, bendrai darys poveikį infliacijai, kuris sieks 0,3 proc. punkto“, – sakė G. Skaistė.
ELTA primena, kad Seimas pavasario sesijos pabaigoje priėmė Vyriausybės parengtą projektą, kuriuo siūloma įsteigti Valstybės gynybos fondą, nustatyti jo paskirtį, lėšų šaltinius, lėšų naudojimą, taip pat fondo valdymą ir jo pabaigą.
Parlamentas pritarė pelno mokesčio tarifo padidinimui 1 proc. punktu, akcizų alkoholiui, tabakui bei saugumo ir CO2 dedamųjų visam kurui pakėlimui.
G. Skaistė apie kitų metų biudžetą: diržų veržtis nereikės, prioritetu išliks gynyba
Finansų ministerijai rengiant kitų metų biudžeto projektą, ministrė Gintarė Skaistė sako, kad dėl teigiamų šalies ekonominių rodiklių kitąmet „diržų veržtis nereikės“. Politikės teigimu, biudžeto prioritetinėmis sritimis išliks gyventojų pajamų ir lėšų krašto gynybai didinimas.
„Matome atsistatančią užsienio paklausą, matome besistabilizuojančias kainas, augantį darbo užmokestį, vartotojų pasitikėjimą. Tai veržtis diržų biudžete tikrai nereikės, tačiau, matyt, per daug įsismarkauti fantazijai irgi vietos nėra pernelyg daug“, – žurnalistams trečiadienį sakė G. Skaistė.
„Manau, kad biudžeto projekte esminiai prioritetai išliks tie patys, kaip ir ankstesniais šios kadencijos biudžeto rengimo projektais – tai yra žmonių pajamų didinimas, gynybos, saugumo stiprinimas, investicijų skatinimas“, – pabrėžė politikė.
Ministrės teigimu, augančios gyventojų pajamos ir vartojimas rodo pakankamai gerą šalies ekonomikos būklę.
„Finansai yra stabilioje būklėje, tačiau augimas nebėra toks „sprogstamasis“, kaip kad buvo galima tikėtis prieškariniu laikotarpiu“, – pridūrė G. Skaistė.
Kaip pabrėžė politikė, ministerija jau rengia kitų metų biudžeto projektą, kuris Seimui bus pristatytas įstatymu numatytu laiku – spalio viduryje, o jį planuojant bus laikomasi Europos Sąjungos (ES) fiskalinės drausmės nustatytų ribų – neperžengiamas 3 proc. deficitas.
„Dabar yra užduotis ministerijoms persiskaičiuoti tam tikrus ekonominius rodiklius, nes nuo jų priklauso ir pensijų indeksavimo sprendimai, ir kiti sprendimai, kurie turi būti įskaičiuoti į valstybės biudžeto projektą“, – apie trečiadienį pristatytą šalies ekonominės raidos scenarijų taip pat kalbėjo ministrė.
Konkreti lėšų kelių infrastruktūrai apimtis bus matoma parengus biudžeto projektą
Finansų ministrė, kalbėdama apie poreikius didinti finansavimą kelių infrastruktūrai, pabrėžė, jog konkrečius skaičius bus galima įvardinti parengus kitų metų biudžetą. Visgi, G. Skaistės teigimu, lėšų keliams didinimas bus siejamas su pagrindiniais biudžeto prioritetais gynyboje – karinio mobilumo projektais.
„Konkretūs skaičiai dėl kelių finansavimo bus pristatyti tuomet, kai bus pristatytas valstybės biudžeto projektas, tikrai labai nemažai lėšų yra skiriama kelių tiesimui drauge su karinio mobilumo sprendimais. Ir Solidarumo įnašo įstatymas leido prisidėti prie kelių finansavimo ženkliau negu buvo planuojama ir rengiant 2024 metų valstybės biudžetų projektą“, – tikino G. Skaistė.
Anot politikės, Vyriausybės parengtuose projektuose, susijusiuose su kariniu mobilumu, kelių infrastruktūrai numatyti papildomi 42 mln. eurų.
„Visos galimybės, kurios yra, išnaudojamos. Matysime, kokie skaičiai susidėlios ateinančių metų biudžeto projekte. Tačiau, mano nuomone, esminiai prioritetai išlieka gynybos ir saugumo stiprinimas – tuo pačiu ir kelių infrastruktūros, kiek ji susijusi su kariniu mobilumu“, – tikino G. Skaistė.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis yra sakęs, kad papildomi 1,3 mlrd. eurų galėtų gerokai pagerinti šalies kelių būklę.
„Tokius laiškus apie milijardinius poreikius reikia rašyti Kalėdų seniui, o ne finansų ministrui“, – referuodama į šią sumą ironizavo politikė.
Kelių sektoriui šių metų valstybės biudžete skirti 872 mln. eurų. Kelių priežiūros ir plėtros programoje (KPPP) numatyti 583 mln. eurai, iš laikinojo solidarumo įnašo – 130,5 mln. eurų. Dar beveik 159 mln. eurų numatyti iš ES finansinės paramos.
Restoranams planuojant protestą G. Skaistė nemano, kad PVM sumažinimas sektoriui būtų tikslingas
Baltijos šalių maitinimo ir restoranų sektoriaus įmonėms spalio pabaigoje planuojant streiką dėl, jų teigimu, per didelio pridėtinės vertės mokesčio (PVM), finansų ministrė Gintarė Skaistė nemano, kad PVM sumažinimas sektoriui būtų teisingas sprendimas. Anot jos, tokios lengvatos yra per mažai socialiai taiklios ar teisingos.
„Man atrodo, kad pridėtinės vertės mokesčio lengvatos visos yra mažai socialiai taiklios. Paprastai jomis pasinaudoja tie žmonės, kurie perka daugiau, turi didesnes pajamas“, – trečiadienį žurnalistų paklausta, ar galvojama apie PVM maitinimo sektoriui sumažinimą, teigė G. Skaistė.
Ministrė taip pat paminėjo, kad PVM lengvata nepaveikia paslaugos kainų, nors maitinimo įstaigos tvirtina – šio mokesčio išaugimas verčia didinti kainas.
„Praktika rodo, kad kainos gyventojams nuo to (PVM lengvatos maitinimo įstaigoms – ELTA) nemažėja“, – tikino ji.
Kaip liepą yra teigusi Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė – restoranai streikuos, nes našta jiems yra nepakeliama dėl panaikintos PVM lengvatos ir per kelis metus apie 70 proc. išaugusio minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA).
Asociacijos prezidentė taip pat kėlė klausimą kodėl Lietuvoje maitinimo įstaigoms taikomas PVM – 21 proc., yra vienas didžiausių euro zonoje.
Lietuvos restoranai 2024 m. balandį jau yra protestavę dėl, anot jų, siekiančio PVM ir reikalavo sugrąžinti ankstesnę lengvatą.
ELTA primena, kad nuo naujųjų metų nustojo galioti lengvatinis 9 proc. PVM tarifas restoranų, kavinių ir panašių maitinimo įstaigų teikiamoms maitinimo paslaugoms ir išsinešti teikiamam maistui.
Finansų ministerijos atstovas Irmantas Mikulėnas yra tvirtinęs, kad nustosianti galioti PVM lengvata maitinimo sektoriui valstybės ir savivaldybių biudžetams atneš papildomus 140 mln. eurų.
