Pernai Šiaulių arenos valdymas 5 metams buvo patikėtas bendrovei „Šiaulių universali arena“. Po teismų šį konkursą laimėjusi įmonė įsipareigojo kasmet sumokėti po 50 tūkstančių eurų už naudojimąsi miestui priklausančiu turtu.
Šiaulių meras Artūras Visockas gyrėsi puikiomis derybomis – esą ankstesnį koncesininką dosniai maitinusios savivaldybės iždas dabar pasipildys pajamomis.
Tik nutylėta, kad savivaldybė vis dėlto nepraturtės, mat valdytoją atleido nuo per metus apie 55 tūkstančius eurų siekiančio turto ir žemės nuomos mokesčio.
Iš ankstesnės koncesininkės viešosios įstaigos „Pramogų sala“ areną susigrąžinusios savivaldybės vadovai tikino, kad pastatas ir jo inžinerinės sistemos yra geros būklės, todėl miesto lėšomis atliekamas kapitalinis remontas buvo numatytas jau pasibaigus šiai sutarčiai.
Šiauliuose metų metus sklandė legendos, kaip šykštima pinigų arenai prižiūrėti. Tad naujasis valdytojas į sutartį apdairiai įrašė punktą dėl arenos remonto, jei pirmus metus ne dėl koncesininko kaltės išryškės esminiai pastato ir jo inžinerinių sistemų trūkumai.
Jau po pirmų kelių darbo mėnesių „Šiaulių universali arena“ nusiuntė raštą dėl prastos būklės apšvietimo, vamzdynų. Atšilus orams paaiškėjo, kad beveik neveikia vėdinimo ir vėsinimo sistema. Prieita prie išvados, kad būtinos investicijos į kone visas inžinerines sistemas, todėl Šiaulių miesto tarybai teks balsuoti dėl solidžios sumos neplanuotam kapitaliniam remontui.
„Pastato ir inžinerinių sistemų būklė prasta ne tik dėl natūralaus susidėvėjimo. Akivaizdu, kad arena galėjo ir privalėjo būti prižiūrima geriau. Tai patvirtina ir Panevėžio arenos pavyzdys – šio statinio būklė kur kas geresnė“, – sakė Šiaulių areną valdančios įmonės vadovas Renatas Načajus.
Apskaičiuota, kad kapitaliniam remontui reikėtų apie 800 tūkst. eurų. Didžiąją dalį – 341 tūkst. eurų – sudarytų vėdinimo ir vėsinimo sistemos atnaujinimas. Į apsaugos ir stebėjimo sistemą reikėtų investuoti 151 tūkst. eurų, priešgaisrinės saugos sistemą – apie 91 tūkst. eurų, šalto vandens vamzdynus ir pagrindinės renginių salės apšvietimą – po 70 tūkst. eurų, pastato valdymo sistemas – 67 tūkst. eurų.
Pasak R.Načajaus, skubiausiai reikėtų sutvarkyti apšvietimą ir šalto vandens vamzdynus, vėliau būtų galima atlikti kitus darbus.
Šiaulių miesto tarybai pateiktame aiškinamajame rašte irgi numatyta, kad kapitalinis remontas truktų šiais ir kitais metais.
Pastatą iš ankstesnio koncesininko priėmusiai specialistų grupei vadovavęs savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis buvo vienas iš tų, kurie tikino, kad arena susigrąžinta geros būklės. Jis kartojo, jog 5 metus dar nereikės jokių investicijų, o vėliau bus galima suderėti, kad 15 metų pastatą perėmęs valdytojas pats atliktų kapitalinį remontą.
Dabar valdininkas aiškino, kad iš ankstesnio koncesininko išsireikalauta atlikti einamąjį remontą, bet to nepakanka. Kaip pavyzdį jis pateikė vėdinimo ir vėsinimo sistemą, kuri veikia, bet jos efektyvumas siekia vos 20 procentų. Po renginio nuo lubų atitrūko ir nukrito korozijos pažeistas šviestuvas – laimė, žiūrovai jau buvo išėję.
