Atlyginimus „Norfoje“ augina ir patys darbuotojai

Prekybos tinklai atidžiai stebi vieni kitų kainodarą, o jų darbuotojai – konkurentų atlyginimus. Kiekvienas tinklas turi ir vidines darbuotojų skatinimo priemones, tačiau „Norfos“ parduotuvių tinklas seniai sukūrė atlyginimų modelį ir alga jame mokama už atliktų darbų kiekį arba skaičiuojama atsižvelgiant į apyvartą.

Įmonių kreditingumo portalo rekvizitai.lt duomenimis, pagal darbuotojams mokamus atlyginimus jau ne pirmus metus varžosi bendrovės „Norfos mažmena“ ir „Lidl Lietuva“. O pagal atlyginimų medianą – skaičių, liudijantį, kokią iš tiesų algą gauna visą mėnesį išdirbę darbuotojai, lyderio pozicijos neužleidžia „Norfa“.

Šio tinklo darbuotojų, dirbančių ne visą kalendorinį mėnesį, atlyginimų mediana per 12 mėnesių – nuo 2023-iųjų vidurvasario iki šių metų liepos – padidėjo 16,5 proc.

Dirbančių visą kalendorinį mėnesį liepos atlyginimų mediana „Norfoje“ neatskaičius mokesčių sudarė per 1966 eurus. Tai didžiausia atlyginimų mediana iš visų didžiųjų prekybos tinklų darbuotojų.

Šis tinklas darbuotojų atlyginimus augino ir ankstesniais metais, pavyzdžiui, nuo 2022-ųjų liepos iki 2023-iųjų liepos jame atlyginimų mediana buvo padidėjusi net penktadaliu – 20,3 proc. Šio tinklo išskirtinumas – mediana atspindi realų visų darbuotojų atlygį. Jo neiškreipia didelės vadovų algos, nes tinklą valdančios bendrovės „Norfos mažmena“ administracijoje yra tik šeši darbuotojai.

Šiemet liepą „Norfos“ tinkle visą kalendorinį mėnesį dirbusių žmonių atlyginimų mediana pasiekė 1966,08 euro, o vidutinis atlyginimas, neatskaičius mokesčių, buvo 2108,93 euro.

Bendrovėje „Lidl Lietuva“ atlyginimų mediana „Norfai“ nusileido 324 eurais – ji sudarė 1642,67 euro. Vidutinis atlyginimas, kuriam didelę įtaką paprastai daro aukščiausio lygio vadovų algos, bendrovėje siekė 2030,44 euro.

Kitas prekybos įmonių ketvertas, vertinant pagal liepos mėnesio medianą, išsirikiavo taip: „Rimi Lietuva“ (1367,09 euro), „Maxima LT“ (1358,11 euro), „Valientė“ – 1305,51 euro ir „IKI Lietuva“ (1286,59 euro).

O vidutinės algos dydis šias bendroves surikiuoja kitaip, nes „Maximoje“ liepą ji siekė 1633,16 euro, „IKI Lietuva“ – 1603,43 euro, „Rimi Lietuva“ – 1550,43 euro, „Mere“ prekės ženklo parduotuves valdančioje „Valientėje“ – 1526,63 euro.

„Nuolat didiname „Norfos“ darbuotojų atlyginimus, todėl per metus darbo užmokesčio fondą tenka smarkiai paauginti, pavyzdžiui, per 2023-iuosius jis padidėjo 16,5 proc. Mūsų tinkle, kurį šiuo metu sudaro 158 parduotuvės, liepą dirbo apie 3450 darbuotojų ir pagal jų atlyginimų medianą „Norfa“ liepą tolimiausią konkurentą gebėjo aplenkti 680 eurų, arba 53 proc.“, – sakė „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas, gamybos bei logistikos bendrovės „Rivona“ generalinis direktorius D.Dundulis.

Įmonių kreditingumo portalo rekvizitai.lt duomenimis, vyrų ir moterų atlyginimai „Norfos“ tinkle skiriasi nedaug. Pavyzdžiui, visą liepą dirbusiųjų bendras atlyginimų vidurkis sudarė 2108,93 euro, moterų – 2092,12 euro, o vyrų – 2217,38 euro.

Vyrai „Norfoje“ vidutiniškai uždirbo 6 proc. daugiau, o Lietuvoje statistiškai vyrų algos už moterų yra 13 proc. didesnės.

„Įtaką tam nedideliam algų skirtumui daro tai, kad būtent vyrai daugumoje „Norfos“ parduotuvių dirba mėsininkais.

Tai ypač sunkus, užtat ir gerai apmokamas darbas, o ir šios profesijos darbuotojų nėra paprasta rasti.

Mėsinėse dirba ir moterų, jų atlyginimai yra tokie pat kaip ir jų kolegų vyrų. Taigi garantuojame visišką lyčių lygybę“, – patikino D.Dundulis.

Jis, komentuodamas įmonės darbuotojų atlyginimus, kaskart primena, kad jų uždarbis nėra fiksuotas. Jis priklauso nuo darbo rezultatų, kurie apskaičiuojami pagal specialias formules.

Darbuotojai žino, kad atlyginimą gauna už kiekvieną atliktą darbą. Tad ir uždarbis didėja ne tik dėl to, kad didinami koeficientai, bet ir dėl to, kad žmonės darbe tuščiai nešvaisto laiko. Tapo įprasta, kad „Norfos“ parduotuvėse darbuotojai prireikus padeda vieni kitiems. Be to, atsižvelgiant į pirkėjų skaičių, yra reguliuojamas ir darbuotojų skaičius tam tikrose darbo vietose.

Maždaug pusės tinklo darbuotojų – tų, kurie dirba kasose ir ties sveriamų maisto produktų vitrinomis, algoms įtaką daro ne tik asmeninė, bet ir parduotuvės apyvarta bei aptarnautų pirkėjų skaičius.

O salės darbuotojų uždarbis priklauso nuo iškrautų prekių kiekio per tam tikrą darbo valandų skaičių.

Nuo apyvartos nepriklauso tik kai kurių pareigybių – valytojų, apsaugos darbuotojų atlyginimas. Jiems mokama už darbo valandas.

Pasak D.Dundulio, vertinant uždarbius patartina atkreipti dėmesį į viešai skelbiamą atlyginimų standartinį nuokrypį.

Šis rodiklis, jeigu yra didelis, parodo, kad įmonėje yra darbuotojų, kurie gauna išskirtinai didelį darbo užmokestį.

„Liepos mėnesį „Norfoje“ atlyginimų nuokrypis buvo vienas mažiausių iš penkių prekybos tinklų. Jis sudarė vos apie 766 eurus. Vėliausiai į rinką atėjusiame prekybos tinkle jis sudarė maždaug 1650 eurų, o turinčiame daugiausia parduotuvių Lietuvoje – kone 3698 eurus. Šie skaičiai rodo, kad įmonėse yra keletas darbuotojų, kurie gauna daug didesnį atlyginimą nei absoliuti dauguma jose dirbančiųjų“, – paaiškino „Norfos“ vadovas.

Anot D.Dundulio, jis pats įmonėje atlieka daugybę darbų – tų, kuriems turi sukaupęs daug patirties, todėl tam nėra samdoma aukštos kvalifikacijos specialistų. Jo pagrindinis tikslas – pelningai veikianti įmonė. Pernai bendrovės „Norfos mažmena“ grynasis pelningumas sudarė 2,54 proc., maždaug toks jis buvo ir pastaruosius kelerius metus.

„Pas mus dirbančių aukščiausios kvalifikacijos specialistų atlyginimai yra daug didesni nei konkurentų įmonėse, bet jų bei skyrių vadovų turime gerokai mažiau. Tiesiog mes procesus stengiamės valdyti optimaliai, o sutaupytus pinigus galime skirti parduotuvių darbuotojų algoms, kurios yra gerokai didesnės nei konkuruojančiose įmonėse.

O maisto produktų ir pramoninių bei kitų prekių kainos „Norfos“ parduotuvėse yra vienos mažiausių. Tai ir yra mūsų veiklos principas – pirkėjams patrauklios kainos, darbuotojams – geri atlyginimai“, – kalbėjo D.Dundulis.

Paprastai prognozėmis D.Dundulis dalinasi atsargiai, nes jas niekinėmis gali paversti geopolitiniai įvykiai ar kitokie nenuspėjami pokyčiai. Tačiau viską matuodamas pagal dabartinę situaciją jis mano, kad per šiuos metus „Norfos“ tinklo darbuotojų atlyginimų mediana pakils 10–20 proc.

„Vis dėlto vidutinis atlyginimas bet kuriame prekybos tinkle niekada nepasieks šalies vidurkio, pavyzdžiui, šių metų pirmąjį ketvirtį jis, neatskaičius mokesčių, sudarė 2161 eurą.

Parduotuvėse dirba daug žmonių, kurių kvalifikacija skiriasi nuo daug uždirbančių informacinių technologijų ar biomedicinos įmonių specialistų“, – kalbėjo pašnekovas.

Daugiausia darbuotojų turinčių šalies įmonių sąraše, pagal liepos mėnesio atlyginimų medianą, „Norfos mažmena“ yra 10 vietoje – greta Vilniaus universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės ir kitų įmonių. Ji gerokai aplenkė prekybos tinklus, su kuriais konkuruoja.

„Man būna nesmagu, jeigu kurį nors metų mėnesį atlyginimų mediana „Norfoje“ nepadidėja. Į tai reaguoju asmeniškai, nes manau, kad netinkamai organizavome darbus ir nesudarėme darbuotojams sąlygų daugiau užsidirbti. Juk tai priklauso nuo vadovų kompetencijos ir sumanumo.

Būtina, kad darbuotojas gautų atitinkamą atlygį už atliktą darbą. Jeigu tokios metodikos nesugebėtume išsaugoti, sugriūtų visa įmonės sistema. Prarastume gerus darbuotojus arba įmonė bankrutuotų“, – sakė D.Dundulis. Pasak „Norfos“ vadovo, įmonės mokamų atlyginimų dydžiui įtaką daro ir kiekvieno jos darbuotojo sukuriamas bendrasis vidaus produktas (BVP).

Eurostato duomenimis, Lietuvos BVP vienam gyventojui 2023-iaisiais sudarė 32,5 tūkst. eurų ir lenkė 10 kitų ES šalių – ES vidurkis siekė 37,6 tūkst. eurų.

Tuo metu Latvijoje BVP dalis, tenkanti vienam gyventojui, pernai buvo 26,6 tūkst. eurų, Lenkijoje – 30,1 tūkst. eurų, Estijoje – 30,7 tūkst. eurų. Didžiausia ji buvo Liuksemburge – BVP vienam gyventojui jame teko 89,8 tūkst. eurų. Mažiausia – Bulgarijoje, kur siekė 24,2 tūkst. eurų.

Pasak D.Dundulio, atlyginimų augimas neišvengiamai priklauso ir nuo valstybės ekonominės galios ir sukuriamo BVP. „Augant šalies ekonomikai atlyginimai taip pat turi didėti“, – patikino jis.