Anot LLRI prezidentės Elenos Leontjevos, kitokiu atveju Lietuvos visuomenei esant tarp sparčiausiai senstančių, ilgainiui bus stokojama tvarių valstybės pajamų pensijoms padengti.
„Tik atsakingas žmogaus indėlis į pensijų kaupimą gali būti pakankamas orios senatvės garantas. Svarbu išlaikyti ir stiprinti motyvaciją prisiimti subsidiarią atsakomybę už savo pensiją. Į tai ir turi būti orientuoti bet kokie pensijų sistemos pokyčiai, nesvarbu, ar kalbėtume apie galimybę gyventojams atsiimti sukauptą pensiją, esant išskirtinėms aplinkybėms, ar peržiūrėti automatinio įtraukimo į II-ąją pensijų pakopą sąlygas, ar taikyti gyventojų pajamų mokesčio režimą įmokoms į privačius pensijų fondus“, – aiškina E. Leontjeva.
Kaip rašo LLRI, pensijų pakeitimo koeficientas, matuojantis buvusių gyventojo pajamų atkuriamą dalį senatvėje, šiuo metu sudaro 35 proc. ir yra arti skurdo rizikos lygio.
Visgi, anot instituto, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) prognozuoja, kad 2022 m. pradėjusių dirbti žmonių pensija ateityje sieks tik 28,9 proc. buvusių pajamų.
LLRI prezidentė pabrėžia, kad siūlymai ilginti senatvės pensijos amžių bei būtinąjį stažą nėra ilgalaikis atsakymas.
Anot instituto, tokie sprendimai gali sušvelninti išlaidų spaudimą keliems metams, iki naujas pensinis amžius vėl bus pasiektas.
E. Leontjevos teigimu, valstybės institucijas, privačias organizacijas ir asmenis vienija bendras tikslas – tvari ir stipri valstybė.
Tam, kad ji tokia būtų, būtina mažinti jai tenkančią socialinio aprūpinimo naštą, siekiant tvarios pensijų sistemos.
„Kuo daugiau žmonių prisiims atsakomybę už kaupimą ir finansinį būsimos pensijos aprūpinimą, tuo našta valstybei mažės ir didės jos galimybės pasirūpinti tais gyventojais, kuriems labiausiai to reikia“, – pabrėžia LLRI vadovė.
Artėjant rinkimams, LLRI prezidentės teigimu, šalies politinėms partijoms dera depolitizuoti pensijų klausimą taip, kad pasibaigus eiliniam politiniam ciklui būtų užtikrintas pensijų sistemos stabilumas.
„Kol tai nėra padaryta, dažni pokyčiai pensijų sistemoje neleidžia gyventojams sukaupti pakankamai lėšų, niokoja sistemos stabilumą ir pasitenkinimą ja, sumenkina pastangų didinti Lietuvos gyventojų finansinį raštingumą rezultatus“, – kalbėjo E. Leontjeva.
2023 m. rugpjūčio mėnesio Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra apie 616 tūkst. senatvės pensijos gavėjų ir apie 7,5 tūkst. išankstinės senatvės pensijos gavėjų.
2024 metais vidutinė senatvės pensija siekia 605 eurus, o tiems, kurie turi būtinąjį stažą, – 644 eurus.
