Už šias įstatymo pataisas priėmimo stadijoje balsavo 63, susilaikė 22, prieš balsavo 15 parlamentarų.
Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. lapkričio 1 d. Kaip aprašoma įstatyme, ūkininko gaminamas tradicinis alkoholinis gėrimas – iki 65 proc. tūrinės etilo alkoholio koncentracijos gėrimas, pripažintas tautinio paveldo produktu, taip pat nustatyta, kad Lietuvoje leidžiama gaminti natūralios fermentacijos alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija ne didesnė kaip 18 proc., o alaus – ne didesnė kaip 9,5 proc., ne parduoti, o tik savo ar šeimos poreikiams tenkinti.
Numatoma, kad tokių gėrimų nebus galima pardavinėti, o vartoti tik turizmo sodybose, savo ar šeimos poreikiams tenkinti, bei degustuot vietoje.
Per kalendorinius metus galima bus pagaminti ne daugiau kaip 100 litrų tradicinių alkoholinių gėrimų.
Ūkininkų pagaminti gėrimai turės būti išpilstyti į 0,2–1 l taras.
Šie alkoholiniai gėrimai turės būti žymimi aiškiai matomomis etiketėmis, kuriose bus nurodytas numeris, gėrimą pagaminusio ūkininko vardas ir pavardė, produkto pagaminimo data ir laikas, sudėtis ir tūrinė etilo alkoholio koncentracija.
Pataisų rengėjų teigimu, mažintų nusikalstamumą šalyje, mat būtų užtikrinta alkoholio gamybos apimčių ir gaminamų gėrimų kokybės kontrolė.
Sprendimas susilaukė kritikos tiek iš opozicijos, tiek valdančiųjų atstovų
Parlamentarė Agnė Širinskienė kritikavo tokį sprendimą, kadangi Alkoholio įstatymas turėtų riboti vartojimą, o ne jį skatinti.
Taip pat, anot jos, toks legalizavimas prisidės prie regionų „nugirdymo“.
„Apgailėtina, kad konservatoriai vertina valstybės civilizacijos lygį per tai, ar galima namuose gamintis alkoholį. Taip pat per 4 metus nepadarėte nieko regionams, o dabar prieš rinkimus bandote dar labiau nugirdyti Lietuvos kaimus, kaip kad darė Carinė Rusija ar Sovietų Sąjunga“, – antradienį Seime aiškino A. Širinskienė.
„Alkoholio įstatymo tikslas yra užtikrinti sveikesnę visuomenę ir mažinti vartojimą“, – tvirtino ji.
Tokius kaltinimus neigęs konservatorius Vilius Semeška tvirtino, kad daugelis Vakarų valstybių leidžia tradicinių gėrimų gamybą, o stipriojo alkoholio tradicija nėra okupacinis palikimas.
Idėją, kad lietuviai yra pakankamai subrendę vartoti saikingai palaikė Seimo narys Kęstutis Mažeika.
„Lietuva, kaip ir kitos Vakarų Europos valstybės, pagaliau įteisins tradicinių alkoholinių gėrimų gamybą. (...) Šis, pakankamai griežtas, sureguliavimas yra naudingas regionams ir kaimams“, – tvirtino V. Semeška.
„Manau, kad esame pakankamai subrendę, kad žmonės, gamindami natūralų produktą, galėtų juo pavaišinti svečius ir lankytojus“, – sakė K. Mažeika.
Pakeitimai susilaukė kritikos ir iš laisvietės Morganos Danielės, kurios manymu, įstatyme nustatyta per mažai kontrolės mechanizmų, nebus užtikrintas gėrimų tinkamumas vartojimui.
Ji pabrėžė, kad jei būtų pasiūlyti tokie pat mechanizmai reguliuoti naminėms kanapėms, parlamentas siūlymui nepritartų.
„Šiuo projektu jūs legalizuojate naminę degtinę. Bet jeigu tai būtų kanapes leidžiantis įstatymas, ar jis tenkintų? Ar tenkintų, kad nėra kontrolės mechanizmų, jog nėra kontrolės? Pagrindinis argumentas – kad žmonės slapstosi dabar, nes legaliai gaminti neleidžiama. Dabar yra projektas, kuriuo legalizuojame medžiagą, kuri neteisingai paruošta yra mirtina. Bet prievolės vežti ir tikrinti, nėra“, – komentavo laisvietė.
Liberalas Eugenijus Gentvilas sukritikavo tokią poziciją, kaip neturinčią nuoseklumo.
Pats politikas tvirtino, kad „balsuoja tiek už naminukės, tiek kanapių legalizavimą“.
20 Seimo narių dar 2021 m. pasiūlė leisti naminę degtinę ir kitus silpnesnius nei 65 laipsniai tradicinius alkoholinius gėrimus ruošti, laikyti ir parduoti Lietuvos ūkininkų registre registruotiems ūkininkams, kurie užsiima kaimo turizmu ir yra sertifikuoti tradiciniai amatininkai.
Lietuvoje yra 300 sertifikuotų tautinio paveldo maisto produktų gamintojų, iš jų ūkininkų – apie 70.
