„Tikrai registruosime įstatymų projektą artimiausiomis dienomis. Ir šiame įstatymo projekte bus trys pagrindiniai dalykai. Tai pirma – norime suteikti galimybę antros pakopos fondų dalyviams, sulaukusiems pensinio amžiaus, pasirinkti vienkartinę išmoką, pasiimant visus pinigus, ar gauti periodines išmokas“, – pirmadienį Seime vykusios regionų frakcijos konferencijos metu teigė J.Pinskus.
„Reikia sudaryti galimybę sugrįžti į Sodrą, su visomis sukauptomis lėšomis. Ir trečia, siekti, kad būtų sudarytos sąlygos realiai antros pakopos valdytojų konkurencijai ir užtikrinta teisė kaupiančiajam laisvai pasirinkti keisti fondą, kuriame jis nori kaupti“, – komentavo jis.
Seimo Regionų frakcijos seniūnas pabrėžė, kad didesnė konkurencija paskatins fondus geriau dirbti ir „nepralošti“ lėšų.
Konferencijoje dalyvavusi parlamentarė Laima Vyskupaitytė-Mogenienė tikino, kad dabartinis apribojimas, sukaupusiems iki 5,4 tūkst. eurų išmokant lėšas per vieną kartą, yra nesąžiningas. Anot jos, iki 2019 m. visi asmenys turėjo teisę vienkartine išmoka gauti visus antrojoje pensijų pakopoje sukauptus pinigus.
„Pradžioje fondai atiduodavo išeinantiems į pensiją visą sumą, nesvarbu ar sukaupdavo viską. Tada apie 2019 m. sugalvojo, kad gal per gerai ir pagalvojo, kad 5 tūkst. atiduos per kartą. (...) Labiausiai nukentėjo tie žmonės, kurie sukaupė dabar tuos indeksuotus 5,4 tūkst. eurų. Todėl, kad net 5 tūkst. eurų jiems neatiduoda, jis gauna tuos 20 eurų prie pensijos“, – aiškino ji.
Seimo narė taip pat nepritarė kai kurių politikų teiginiams, kad jeigu būtų leista atsiimti sukauptas lėšas, reiktų atskirti valstybės į fondus sumokėtą dalį. Anot jos, taip būtų pažeistas lygiateisiškumo principas.
„Ypatingai autoriai tos sistemos sako, kad jeigu dabar grąžinti lėšas, tai reikia atskaičiuoti 15 proc. GPM ir tas lėšas, kur prisidėjo valstybė. Bet noriu priminti apie asmenų lygiateisiškumo principą. Iki šiol, ar tuos 5 tūkst. ar iki 2019 m. visą sumą atsiėmę žmonės nebuvo niekaip apmokestinti ir valstybės indėlis nebuvo išskaičiuotas. Todėl, dabar nusprendus atiduoti, nėra teisės tas lėšas atskaičiuoti“, – tvirtino ji.
Konferencijos metu parlamentarai pabrėžė, kad dabartinis įstatymas pažeidžia Konstituciją, bet valdžia reaguodama į tai teikia tik „nereikšmingas pataisas“.
ELTA anksčiau pranešė, kad socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas yra pasiryžęs Seimo rudens sesijoje pateikti antrosios pensijų pakopos įstatymo pakeitimų projektus. Tarp dabartinių Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymų – daugiau laiko apsispręsti dėl kaupimo pradžios, atsisakymo pradėjus mokėti įmokas.
Siūlyme norime padidinti išimtinių galimybių pasiimti sukauptus pinigus nesulaukus pensijos. Tai būtų galima padaryti sergant sunkia, progresuojančia liga, ištikus sunkiai negaliai.
Siūloma sukurti daugiau galimybių laikinai stabdyti kaupimą. Vietoje šiuo metu taikomo 12 mėn. laikotarpio, kurį galima skaidyti, per visą kaupimo laikotarpį žmogus laikinai kaupimą galėtų sustabdyti per 24 mėn. kas 10 metų.
Be to norima nustatyti ilgesnį laikotarpį apsispręsti dėl kaupimo, leidžiant praleidus galimybę iš anksto atsisakyti kaupti, tai padaryti ir vėliau.
Taip pat siekiama sumažinti siūlymų kaupti nenorintiems to daryti. Kaip aiškinama pranešime, šiuo metu visiems jaunesniems nei 40 metų žmonėms kas 3 metus siūloma kaupti. Siūloma, kad apskritai tokie priminimai žmogui būtų pateikiami iš viso tik 2 kartus.
Galiausiai norima numatyti, ar rinktis visą sumą ar periodinę išmoką, sulaukus pensinio amžiaus. Dabar visi, kurie yra sukaupę daugiau nei 5 403 eurus, gali gauti tik periodinę išmoką.
Duomenys rodo, kad Lietuvoje aktyviai kaupia 766 tūkst. žmonių, o šiuo metu už antrosios pensijų pakopos fondų valdomą turtą mokami mokesčiai yra vieni mažiausių tarp EBPO šalių.
Antrosiose pakopos pensijų fonduose dabar jau sukaupta 8,2 mlrd. eurų, iš kurių – 2,4 mlrd. arba beveik 30 proc. yra investicinė grąža, t. y. uždirbta suma.
SADM teigia, kad prie kaupiančiųjų II pakopos pensijų fonduose prisideda ir valstybė. Kas mėnesį prie to, ką moka dirbantysis, daugiau nei 27 eurus prideda valstybė. Anot institucijos, skaičiuojant valstybės prisidėjimą ir investicinę grąžą, kaupiantis žmogus šiuo metu turi vidutiniškai net 3 kartus daugiau nei pervedė nuo atlyginimo.
