„Pačioje diskusijoje aš tikrai jokios žalos nematau. Manau, kad yra galimybės rasti tokius sprendimus, kaip kad pavyko prie pirmojo paketo, kurie būtų minimaliai žalingi arba minimaliai keltų neigiamų pasekmių vieniems ar kitiems žmonių sprendimams drausti būstą ar kažkokius kitus svarbius sprendimus priimti“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė I.Šimonytė.
Finansų ministerijos ruošiamame projekte numatomas 10 proc. apmokestinimas visoms draudimo įmokoms, išskyrus gyvybės draudimą. Tai reiškia, kad pokyčiai galėtų branginti būsto, kasko automobilių ir papildomąjį sveikatos draudimą. Įnašas būtų mokamas nuo 2025 m. liepos mėnesio, o surinktos lėšos skiriamos krašto gynybai finansuoti.
„Projektas, kuris yra pateiktas, numato išlygą tiems draudimams, kurie yra privalomi pagal įstatymą, kaip, sakykim, transporto savininkų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas“, – aiškino I.Šimonytė.
Konservatorių sąrašą į ateinančius parlamento rinkimus vedanti politikė neatmeta, kad sprendimų paieška gali persikelti į naujosios sudėties Seimą.
„Manau, kad diskutuoti tą klausimą vis tiek reikia – jei kalbame jau apie 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto finansavimą gynybai. Faktas, kad vis tiek reikės papildomų šaltinių šalia tų, dėl kurių Seimas jau yra sutaręs“, – tikino Vyriausybės vadovė.
Referuodama į rinkos dalyvių pasipriešinimą naujam mokesčiui, I.Šimonytė priminė, kad kol kas draudikų apyvartai yra taikomos Europos Sąjungos (ES) mokestinės išimtys, draudikai atleisti nuo pridėtinės vertės mokesčio (PVM).
„Galima išimti iš konteksto įvairius dalykus ir tuos dalykus pateikti kaip vienintelį klausimą, tarsi toje draudimo puokštėje tebūtų tik žmonių būsto draudimas, nebūtų kažkokių kitų draudimo rūšių“, – akcentavo politikė.
Finansų ministerijos siūlomą Saugumo įnašą mokėtų Lietuvoje veikiančios draudimo įmonės, kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonės ir trečiųjų valstybių draudimo įmonių filialai, teikiantys paslaugą šalyje.
Kaip rašo Finansų ministerija, šiuo metu Lietuvoje nėra nustatyta piniginių prievolių, mokamų nuo draudimo įmokų.
Pasak ministerijos, panašus mokestis draudimo sutartims taikomas 18 Europos Sąjungos (ES) valstybių, tarp jų – Vokietijoje, Nyderlanduose, Ispanijoje, Prancūzijoje.
Kaip skelbiama, šio mokesčio dydis skirtingose valstybėse narėse svyruoja nuo 1 proc. iki 24 proc.
Seimo pavasario sesijoje svarstant papildomų gynybos lėšų šaltinius, tarp jų buvo ir mokesčio daliai draudimo sutarčių įvedimas. Visgi, šis siūlymas buvo išimtas iš galutinio Valstybės gynybos fondo ir jo lėšų šaltinių projekto.
Finansų ministerijos skaičiavimais, Saugumo įnašas jau 2025 m. generuotų 50 mln. eurų, o nuo 2026 m. – 100 mln. eurų.
