Tam rengiami reikalingi teisės aktų pakeitimai artimiausiu metu bus pateikti viešam svarstymui.
ESO atlikta audros „Kirsti“ padarinių elektros skirstomajam tinklui analizė rodo, kad daugiausia – 76 procentai, elektros tinklo pažeidimų fiksuota miškuose ir laukuose, pagrindinė elektros nutraukimo priežastis – ant oro linijų užvirtę medžiai.
Platesnės proskynos leistų per artimiausius 4 metus maždaug keturiskart sumažinti atsijungimų skaičių – poveikį pajustų virš 600 tūkstančių elektros vartotojų. Taip pat siūloma, jog valant proskynas apie vykdomus darbus sklypo ar miško savininkas būtų iš anksto informuojamas, tačiau nereikėtų jo sutikimo. Tai leistų išvengti atvejų, kai nepavykstant rasti ar susisiekti su sklypo savininku, proskynos lieka neišvalytos ir trikdo elektros tiekimą.
Prieš mėnesį praūžusi audra „Kirsti“ sutrikdė ne tik elektros, bet ir kitų paslaugų tiekimą. Energetikos ministerija siūlo savivaldybėms turėti mobilių generatorių rezervą, atitinkantį savivaldybės gyventojų poreikį esant ekstremaliai situacijai. „Ukrainos pavyzdys rodo, jog energetikos infrastuktūra yra vienas iš taikinių karo atveju, todėl pakankamas kiekis mobilių elektros generatorių savivaldybėse reikalingas ne tik stichinių oro sąlygų atvejais, bet ir tiesiogiai prisidėtų stiprinant nacionalinį saugumą, užtikrintų nepertraukiamą svarbiausių valstybei ir gyventojams paslaugų ir funkcijų teikimą avarijų atveju“, – sako energetikos ministras Dainius Kreivys.
Kabelinių elektros linijų apimtys 2025–2033 m. bus didinamos maždaug 40 proc., lyginant su 2022–2031 m. ESO investicijų planu. Du trečdaliai per „Kirsti“ audrą atsijungusių oro linijų pakeitimas kabelinėmis jau įtraukta į ESO investicinius planus.
