Pirmą kartą istorijoje pastebėjo tokį reiškinį: šiuo klausimu lietuviai išsiskiria ir tarp ES šalių

Pristatydamas naujausias ekonomikas prognozes, N.Mačiulis atkreipė dėmesį į išskirtinę Lietuvos ekonomikos situaciją ne tik Baltijos šalių, bet ir euro zonos regione.

„Kaip ir tikėtasi, šiemet matome spartų gyventojų perkamosios galios augimą bei jau atsigaunančią mažmeninę prekybą. Tačiau priešingai nei daugelyje kitų Europos Sąjungos (ES) šalių, taip pat atsigauna ir Lietuvos pramonė, auga beveik visos jos šakos,“ – sakė N.Mačiulis.

Atsižvelgiant į pastebimus skirtumus, „Swedbank“ didina šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę ir mano, kad šis turėtų padidėti 2,2 proc. Kitų metų augimo prognozė nesikeičia – ekonomikos augimas turėtų paspartėti iki 2,8 proc.

Tiesa, Latvijos ir Estijos 2024–2025 ekonomikų augimo perspektyvos kiek miglotesnės. Šių Baltijos šalių ekonomikos augimo prognozės yra mažinamos, Estijos – net 1 proc.

Kalbėdamas apie Lietuvos gyventojų nuotaikas, N.Mačiulis akcentuoja svarbų rodiklį, kuris ES šalių kontekste taip pat išsiskiria. Šiemet pirmą kartą istorijoje lietuvių lūkesčiai dėl asmeninės bei visos šalies ekonominės padėties perspektyvų – geriausi ES. Kaip pastebi ekonomistas, aukštumas pasiekę Lietuvos gyventojų lūkesčiai prisideda prie spartesnio ekonomikos augimo.

„Tai lemia labai žema infliacija ir sparčiai augantis darbo užmokestis“, – sakė ekonomistas.

Vis tik per anksti apsidžiaugti nederėtų, mat „Swedbank“ prognozuoja, kad itin žemos infliacijos periodas netrukus baigsis ir infliacija paspartės nuo 0,9 proc. šiemet iki 2,8 proc. 2025 metais.

Tuo metu vidutinio darbo užmokesčio augimas sulėtės nedaug – sieks 8,2 proc. ir bus maždaug trigubai spartesnis už kainų augimą. Vidutinis darbo užmokesčio augimas, kaip pastebi N.Mačiulis, kitais metais išliks sparčiausias tarp Baltijos šalių.

Prognozuojant tolimesnį Lietuvos ekonomikos vystymąsi, kaip pastebi „Swedbank“ vyr. ekonomistas, svarbu nepamiršti, jog esame stipriai priklausomi nuo euro zonos sėkmės. Nepaisant atsigaunančios euro zonos gyventojų perkamosios galios, šiemet regiono BVP augimas, manoma, vis dar nesieks 1 proc.

„Euro zonos augimą slopina ir cikliniai veiksniai – aukštos palūkanų normos – ir struktūrinės priežastys, tokios kaip vis dar santykinai brangi energija bei darbo jėgos trūkumas,“ – regionus lygina „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N.Mačiulis.

Ekonomistas atkreipia dėmesį į tai, kad silpnoji grandis išlieka euro zonos pramonė, kuri daugelyje euro zonos šalių vis dar neauga, o Vokietijoje yra nukritusi į žemiausią lygį per pastarąjį dešimtmetį.

„Gera žinia yra tai, kad sumažėjus infliacijai ir vis dar sparčiai augant užimtumui bei atlyginimams, euro zonos gyventojų perkamoji galia sparčiai atsigauna. Tačiau daugelio gyventojų lūkesčiai dėl asmeninių finansų yra žemesni nei įprastai, todėl vartojimo atsigavimo kol kas nematėme – didžiosiose euro zonos valstybėse mažmeninė prekyba išlieka maždaug tame pačiame lygyje, kuriame buvo praėjusio dešimtmečio pabaigoje,“ – teigia N.Mačiulis.

Taip pat palyginama situacija ir JAV – manoma, kad JAV ekonomikos augimas šiemet išliks panašus kaip pernai ir sieks apie 2,5 proc.

„JAV ekonomiką vis dar skatina ekspansinė fiskalinė politika bei neblėstantis JAV gyventojų vartojimas. Vis tik matome vis daugiau silpnėjančios darbo rinkos ženklų, didėjantį nedarbo lygį, todėl iki šiol stebinęs augimas turėtų išsikvėpti“, – sakė N.Mačiulis.

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad 2025 metais ir JAV, ir euro zonos ekonomikos augs panašiu tempu – apie 1,5 proc.

Manoma, kad ECB palūkanų normas šiemet mažins bent dar du kartus, o iki 2025 metų pabaigos bazinės palūkanų normos bus sumažintos iki 2 proc.

„Ir JAV, ir euro zonoje infliacija išlieka virš 2 proc., bet jau yra pakankamai žema, kad centriniai bankai galėtų švelninti monetarinę politiką ir drąsiau mažinti palūkanų normas,“ – mano N.Mačiulis.

Tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad tolimesnis infliacijos mažėjimas nėra garantuotas. Įtampa Vidurio Rytuose jau daugiau nei dvigubai padidino konteinerių gabenimo kainą, suskystintų gamtinių dujų kainos pastaraisiais mėnesiais taip pat didėjo, infliaciją gali pakaitinti ir protekcionistinė politika – didesni importo tarifai.

„Per aukštame lygyje įstringanti infliacija, apsunkinanti centrinių bankų galimybes mažinti palūkanų normas – tai yra viena iš pagrindinių rizikų, galinti pristabdyti daugelio šalių atsigavimą.

Kol kas daugelis šalių ir sektorių stebino atsparumu aukštoms palūkanoms, tačiau griežtesnės pinigų politikos neigiamas poveikis buvo tik laiko klausimas. Jau šiuo metu Vokietijoje naujų bankrotų skaičius pakilo į aukščiausia lygį per beveik dešimtmetį, o Prancūzijoje jis yra aukščiausias nuo 2009-ųjų,“ – apibendrino N.Mačiulis.

Naujausiomis ekonomikos prognozėmis pasidalijo ir SEB bankas. Šis BVP augimo prognozę gerina iki 2,4 proc., vietoje anksčiau banko prognozuotų 1,5 proc. Pasak banko ekonomisto Tado Povilausko, geresnį negu prieš metus ūkio plėtros rezultatą lėmė ne tik atsigavęs realusis namų ūkių vartojimas, bet ir stipresni pramonės sektoriaus rezultatai.

„Darome prielaidą, kad trečią ir ketvirtą ketvirčiais Lietuvos ekonomika augs lėčiau – per ketvirtį BVP didės maždaug 0,5 proc., arba lėčiau negu pirmą ir antrą ketvirčiais, kai ekonomika paaugdavo po 0,9 procento. Lėtesnį ketvirtinį BVP pokytį lems truputį lėčiau augsiantis eksportas ir namų ūkių vartojimas. Tiesa, trečią ketvirtį teigiamą įtaką ekonomikai darys 5–10 proc. didesnis negu pernai grūdų ir rapsų derlius Lietuvoje“, – teigia T.Povilauskas.

Vis tik SEB mažina 2025 m. Lietuvos ekonomikos augimo prognozę nuo 2,8 iki 2,6 proc. Anot T.Povilausko, pagrindinė to priežastis – gerokai spartesnis, negu laukta, šių metų ekonomikos pokytis ir dėl to padidėjusi palyginamoji bazė.

Tuo metu vidutinė metinė infliacija, kaip prognozuoja SEB bankas, šiemet Lietuvoje bus 1,2 proc., o kitąmet ji padidės iki 3 procentų. Teigiama, kad metinės infliacijos dugnas buvo pavasarį, ir artimiausiais mėnesiais infliacija po truputį didės, o gruodį viršys 2 procentus.

„Infliacija didės, nes išnyks per pastaruosius pusantrų metų sumažėjusių energetikos produktų kainų įtaka infliacijai. Tam nemažą įtaką darys nuo 2025 m. sausio 1 d. padidėsiantis akcizas dyzelinui (nuo 41 ct/l iki 46,6 ct/l) bei atsirandanti CO2 dedamoji benzinui (4,7 ct/l) bei dyzelinui (5,36 ct/l). Paslaugos brangs truputį lėčiau negu šiemet. Prognozuojame, kad maisto produktų kaina po šių metų nuosmukio 2025 metais vidutiniškai padidės 1,5 procento“, – aiškino T.Povilauskas.

Manoma, kad ECB palūkanas šiemet mažins dar du kartus, o kitąmet – penkis. Taip pat euro zonos BVP šiemet turėtų padidėti 0,8 proc., kitąmet – 1,6 proc. Tuo metu vidutinė metinė infliacija, SEB prognozėmis, euro zonoje šiemet turėtų būti 2,5 proc., tačiau kitąmet ji mažės iki 1,8 procento.

SEB analitikai mano, kad ECB šiemet bazines palūkanų normas mažins dar du kartus, ir bazinė palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe (Deposit Facility Rate) sumažės nuo dabartinių 3,75 iki 3,25 procentų. Kitų metų pabaigoje palūkanų norma turėtų būti 2 procentai.