Finansų ministerijos inicijuotu konkursu „Europos burės 2024“ norima įvertinti ir šaliai pristatyti didžiausią vertę kuriančius ES fondų lėšomis finansuojamus projektus.
Nors rugpjūčio 11 dieną baigėsi dalyvių registracija, svarbiausi žingsniai – dar priešaky. Kompetentingi įvairių sričių specialistai išrinks tuos projektus, kurie apdovanojimo nusipelnė labiausiai. Komisijos nariais išrinkti mokslo, verslo, žiniasklaidos, švietimo, kultūros ir visuomenės atstovai.
Pažangiausi ir reikšmingiausi projektai bus apdovanoti septyniose kategorijose:
Už investicijas į inovatyvius sprendimus; Už investicijas į darnią aplinką; Už investicijas į šiuolaikinę mokyklą; Už investicijas į šiuolaikinę mediciną; Už investicijas į žmogų; Už investicijas į bendruomeniškumą; Už investicijas į inovacijas versle.
Kiekvieną laimėtoją atsakingai rinks savo srities specialistai. Konkurso „Europos burės 2024“ komisiją sudaro šie nariai:
Tautvydas Mikalajūnas – žurnalistas, naujienų portalo lrytas.lt vyriausiasis redaktorius ir direktorius. Tautvydas vyriausiuoju redaktoriumi paskirtas nuo 2016 m., iki tol dirbo redaktoriaus pavaduotoju. 2017 m. Tautvydas tapo portalo direktoriumi. Jis buvo ne tik portalo sukūrimo ir plėtros liudininkas, bet kadaise dirbo aktualijų ir sporto žurnalistu, vyko į didžiausius sporto čempionatus, net į Olimpines žaidynes.
Greta Ališauskaitė-Bagušauskienė – naujienų portalo lrytas.lt vystymo vadovė, patyrusi žurnalistė, naujienų redaktorė. Žiniasklaidoje karjerą pradėjo jau prieš daugiau nei dešimtmetį – nuo 2008-ųjų. Prie lrytas.lt žurnalistų komandos prisijungė prieš šešerius metus, prieš trejus metus tapo portalo redaktoriaus pavaduotoja, o nuo 2022 m. – vystymo vadove. Ir tuo Gretos veikla nesibaigia – praėjusiais metais ji tapo Lietuvos žurnalistų sąjungos Vilniaus skyriaus valdybos nare, veda pamokas apie žurnalistiką moksleiviams.
Ilma Skukauskaitė – Finansų ministerijos Sisteminių kompetencijų skyriaus patarėja, turinti 18 metų patirtį ES fondų investicijų administravime. Svarbiausiu varikliu savo darbe Ilma laiko matomus sėkmingų projektų rezultatus.
Ieva Plikusienė – Fizinių ir technologijos mokslų centro bei Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto mokslininkė, dėstytoja, docentė daktarė. Ieva yra pelniusi „L’Oréal Baltic“ įgyvendintos programos „Moterims moksle“ apdovanojimą už SARS-CoV-2 baltymų ir specifinių antikūnų sąveikų tyrimus, naudojant spektrinę elipsometriją. Pasak mokslininkės, šis apdovanojimais jai, kaip moteriai, yra labai reikšmingas, mat pasaulyje dažniau pastebimi ir įvertinami vyrų mokslininkų darbai. 2022-aisiais Ieva buvo išrinkta ir Lietuvos metų moterimi.
Karolis Banys ir Petras Gaidamavičius – šiuos vyrus drąsiai galima vadinti ir architektūrinio paveldo puoselėtojais. Ne vienerius metus sekęs domėjimasis architektūra dienos šviesą išvydo prieš septynerius metus – tuomet verslininkai išsikėlė tikslą restauruoti, atkurti bei šalies žmonėms pristatyti praėjusiame amžiuje Lietuvos inžinieriaus architekto Edmundo Fryko projektuotame daugiabutyje esančius apartamentus. Ir tai – ne vienintelis istorinis pastatas, kurio duris verslininkai užsimojo atverti visuomenei.
Birutė Miškinienė – mokslininkė, kurią atpažintų ne tik Vilniaus universiteto Verslo mokyklos koridorius pramynę studentai. Verslo mokyklos vadovė, socialinių mokslų daktarė yra laimėjusi direktoriaus konkursą Europos Sąjungos Leonardo da Vinci programos koordinavimo paramos fonde, kurį nuo pat pradžių kūrė ir pati. Žinoma moteris neslepia – norint pastebėti naujas galimybes ir jas įveiklinti, verslumas yra būtinas.
Rita Čiapaitė-Baublienė – verslininkė, įkūrusi šimtus Lietuvos dizainerių, amatininkų ir kitų menininkų jungiančią bendruomenę „Lietuvos kūrėjai“, taip pat „Change LT“ pokyčių valdymo ekspertė. Finansų ir strateginių informacinių sistemų valdymo specialybes įgijusi Rita yra įsitikinusi, kad net mažiausi verslai gali tapti didelio pokyčio dalimi, todėl aplinkinius skatina nerti į gilesnius vandenis.
Inga Langaitė – startuolių kūrėja, anksčiau užėmusi daugiau nei 110 technologijų sektoriaus bendrovių vienijančios Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovės pareigas. Vilniaus Gedimino technikos universitete Inga yra įgijusi Verslo ir vadybinės ekonomikos bakalauro laipsnį, taip pat ISM Vadybos ir ekonomikos universitete įgijo Tarptautinės vadybos magistro laipsnį. Moteris pastebi, kad technologijų sektoriaus Lietuvai teikiama nauda visuomenėje yra suprantama vis aiškiau ir džiaugiasi, jog tam skiriamas vis didesnis dėmesys.
Savo žodį tars ir ne mažesnę reikšmę turintis komisijos narys. Tai – portalo lrytas.lt skaitytojai. Kiekvienas raginamas balsuoti ir nuspręsti, kuris projektas ES lėšomis realizavo didžiausią vertę žmonėms ir valstybei turėjusį projektą. Apie balsavimą bus pranešta netrukus, raginame likti kartu ir sekti naujienas!
ES investicijos Lietuvai – itin reikšmingos. Pirmosios Lietuvą pasiekė prieš du dešimtmečius, tuo metu jos buvo skirtos bazinei infrastruktūrai. Laikui bėgant, lėšos buvo kreipiamos kitur, o šiandien finansuojami projektai, prisidedantys prie aukštą pridėtinę vertę kuriančios ekonomikos spurto, pokyčių energetikoje, atsinaujinančios energetikos proveržio, skaitmenizacijos ir inovacijų tiek moksle, tiek kasdieniame gyvenime.
