Dar savaitė kita, ir Vilniuje įkurtas Sostinės medicinos centras (SMC) atvers duris pacientams. Iš pradžių – tik „Norfos“ prekybos tinklo darbuotojams, vėliau – ir visiems kitiems Lietuvos gyventojams.
Rugsėjį šiame centre pacientams duris atvers šeimos gydytojų kabinetai ir bus pradėtos teikti fizinės reabilitacijos paslaugos, o vėliau darbo imsis ir gydytojų specialistų komanda.
Jiems darbo vietos jau yra sukurtos – supirkta pati moderniausia įranga, reikalinga įvairioms ligoms diagnozuoti ir gydyti. Iš viso tam skirta per 40 mln. eurų investicijų.
Tai – tarsi universitetinių ligoninių atitikmuo. Pastate yra įrengti kabinetai – darbo vietos įvairių medicinos sričių specialistams konsultantams – kardiologams, neurologams, dermatologams, oftalmologams, otolaringologams, ginekologams, urologams ir kitiems.
Šiuo metu yra gautos licencijos visoms šioms paslaugoms teikti.
„Pirmiausia sveikatos priežiūros paslaugomis naudotis pasiūlysime savo darbuotojams. Sutartis dėl šeimos gydytojų paslaugų su Vilniaus teritorine ligonių kasa (TLK) jau yra pasirašyta.
O specialistų konsultacijoms suteiksime savo darbuotojams didelę kainos nuolaidą, nes jos mūsų centre dar nėra kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis.
Mūsų tikslas – išbandyti, kaip centras veikia. To reikia, kad vėliau, duris atvėrus visiems pacientams, niekas nebestrigtų“, – sakė D.Dundulis.
Sistema vis dar ydinga
Pagal sukurtą paslaugų modelį SMC teiks paslaugas, kokios teikiamos ir universitetinių ligoninių konsultacijų poliklinikose. Pirmiausia – šeimos gydytojai, tada – gydytojų specialistų konsultacijos, greta – fizinės reabilitacijos paslaugos.
SMC jau yra įrengtas ir dienos chirurgijos poskyris. Atsižvelgiant į paslaugų profilius jame darbui paruoštos šešios operacinės, reanimacijos skyrius, pooperacinės palatos. Ten pat įkurdinta ir hemodializės procedūrinė, kurioje ligoniams paruoštos šešios vietos.
Viskas SMC įrengta taip, kaip, tikėtina, svajoja bet kuris iš medikų. Nes, anot šio centro generalinio direktoriaus, Vilniaus universiteto profesoriaus Kęstučio Strupo, įranga buvo perkama konsultuojantis su geriausiais savo srities gydytojais specialistais.
Tačiau kurdamas tokią gydymo įstaigą, kurios sumanymas buvo brandinamas kone dešimtmetį, D.Dundulis nenujautė, kokius iššūkius teks įveikti ir kokia neskaidri vis dar yra sveikatos priežiūros sistema.
„Realybė glumina. Savo kailiu patiriame, kaip statomos įvairiausios kliūtys, kad tik naujas ūkio subjektas neatsirastų sveikatos priežiūros rinkoje.
Pavyzdžiui, nors turime veiklos licencijas, ligonių kasos nepasirašo sutarčių, pagal kurias sveikatos draudimo lėšomis būtų sumokama už Vilniuje dirbančių specialistų konsultacijas. Mat, pagal valstybinį reglamentavimą, paraiškai pateikti keliama įvairių sąlygų, be to, tai padaryti galima tik vieną kartą per metus ir būtent dėl ateinančių metų finansavimo“, – sakė D.Dundulis.
Klausimai be atsakymų
Ar tikrai sostinėje pakanka medicinos paslaugų? Ar tikrai vilniečiams nekyla problemų norint patekti pas reikiamus specialistus? Tai klausimai, į kuriuos teigiamų atsakymų nėra.
„Ne medicinos įstaigos, bet patys pacientai sumoka privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokesčius, bet jų teisė gydytis ten, kur nori, yra suvaržyta.
Susiklostė situacija, kai iš gyventojų surenkami PSD mokesčiai, bet griežtai nurodoma, kuriose įstaigose to mokesčio mokėtojai gali gauti paslaugą, kompensuojamą PSDF biudžeto lėšomis.
Tačiau kada žmonės gaus tas reikiamas paslaugas, jeigu pas kai kuriuos specialistus konsultacijos eilėje reikia laukti metus, o planinės operacijos planuojamos keleriems metams į priekį? Ar tikrai visi pacientai jų sulaukia?
Tuo metu kaimyninėje Lenkijoje pacientai gali rinktis, kur gydytis, – privačiose ir valstybinėse įstaigose, ir tai jie daro atsižvelgdami į jų reitingus.
Lenkijoje ligonių kasos su visomis įstaigomis už ligoniams suteiktas paslaugas atsiskaito pagal nustatytus tarifus.
Mūsiškė Sveikatos apsaugos ministerija pati įvertino tokio pasirinkimo privalumus ir savo darbuotojus apdraudė privačiu sveikatos draudimu.
Tiesa, tai buvo padaryta už mokesčių mokėtojų pinigus, o visiems kitiems pacientams ji taip ir nėra sudariusi realios galimybės pasinaudoti paslaugų pasirinkimo galimybe“, – teigė D.Dundulis.
Pasak jo, būtent valstybė turi teikti pirmenybę ligų prevencijai ir jų diagnozavimui ankstyvose stadijose, nes tai suteikia galimybę efektyviai naudoti PSDF biudžeto lėšas ir greitai sugrąžinti žmonėms darbingumą.
„Jei vėžys diagnozuojamas paskutinėse stadijose, ligonių kasos turi padengti daug brangesnį jo gydymą. Gerai, jeigu žmonės po ilgalaikio gydymo gali vėl normaliai gyventi ir dirbti. O jeigu ne?
Tad kuo dabartinis reglamentavimas yra naudingas mūsų valstybei? Ar apskritai joje vertinama ligos ištikto žmogaus gyvybė?“ – kalbėjo D.Dundulis.
Negalioja net receptai
Pasak D.Dundulio, situacija – paradoksali.
„Dirbti mūsų SMC leidžiama, bet realiai to daryti neįmanoma, nes pacientams tektų patiems mokėti už specialistų konsultacijas, o gavus vaistų receptą, net jeigu jie ir yra įrašyti į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, tektų vis tiek sumokėti visą kainą.
Tol, kol neturime sutarties su Vilniaus TLK specialistų paslaugoms kompensuoti, pacientams tektų didžiulis finansinis krūvis“, – sakė D.Dundulis.
Šiuo metu egzistuojanti tvarka diskriminuoja ir gydymo įstaigas, ir ligonius. Jeigu gydymo įstaiga neturi sutarties su ligonių kasomis, pacientai ne tik negali gauti kompensuojamųjų vaistų. Tokios įstaigos medikų siuntimai aukštesnio lygio konsultacijai negalioja net ir tose ligoninėse ar poliklinikose, už kurių paslaugas moka TLK.
Pasak pašnekovo, tai aktualu visoms privačioms gydymo įstaigoms, kurios neturi sutarčių su ligonių kasomis dėl mokesčio už specialistų konsultacijas.
„Jos suteikia paslaugas ir išrašo siuntimus bei vaistų receptus. Kadangi visa tai nekompensuojama, žmonės kulniuoja į poliklinikas ar ligonines, kad jose būtų perrašytas siuntimas ir receptas.
Tokiu atveju už vaistų paskyrimą ir paslaugą pacientas sumoka du kartus.
Pirmą kartą – kai savo lėšomis atsiskaito su privačia įstaiga. Antrą kartą tai padaro TLK, naudodama jo sumokėtus PSD mokesčius. Taip švaistomos surinktos gyventojų draudimo lėšos.
Ne paslaptis, kad daug medikų savo srities profesionalų dirba ir viešosiose įstaigose, pavyzdžiui, ligoninėse, ir konsultuoja privačiai. Tokiu būdu esant ir taip didelėms eilėms sveikatos sistemai tenkanti našta padvigubinama, o kartu ir suėdama gausybė medikų laiko, – biurokratijos primestas bėdas įžvelgė D.Dundulis. – Užtat man ir kyla klausimas, ar tokiu būdu yra ginamasi nuo naujų sveikatos priežiūros įmonių atsiradimo. Tikėtina, jog tam tikru laiku lobistai padirbėjo taip, kad būtų įgyvendintas sumanymas sumažinti konkurenciją.
Puikiai suprantame, kad konkurencija neparanki seniai sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įmonėms, nes ji verčia mažinti paslaugų kainas ir gerinti jų kokybę.
Konkurencijos stygius – viena priežasčių, dėl kurios eilės gydytojų specialistų konsultacijoms yra didžiulės, o paslaugų prieinamumas – prastas“, – kalbėjo D.Dundulis.
Skaidrumo sistemai neprideda ir tai, kad TLK gydymo įstaigoms skirsto PSDF biudžeto lėšas ne pagal faktą – suteiktų paslaugų realų kiekį, bet pagal tai, kiek jų suplanuota.
„Daug metų ligoninėms kyla iššūkių dėl tokio planavimo. Tuomet, kai baigiasi skirtos lėšos tam tikroms paslaugoms, jos būna priverstos stabdyti planines operacijas likus keliems mėnesiams iki metų pabaigos. Ar tai nėra viena priežasčių, verčiančių imtis „prirašymų“, kad kitąmet turėtų pakankamai lėšų?
Kliūčių ruožai – pažįstami
SMC šiuo metu yra pati didžiausia sveikatos paslaugų sektoriuje esanti viešoji įstaiga.
Pasak D.Dundulio, tai pelno nesiekianti organizacija, kurios statusas yra toks pat kaip poliklinikų ar ligoninių.
„Neabejoju, kad darbo sąlygos, kurias sukūrėme medikams, kaip ir diagnostikos įranga, kurią supirkome, yra patraukli bet kuriam gydytojui specialistui, atlyginimas – taip pat. Nors dažnai bandoma įteigti, kad alga mažiau svarbi nei geros darbo sąlygos, netikiu tuo, todėl atlyginimus SMC darbuotojams mokėsime didesnius nei rinkoje“, – patikino D.Dundulis.
Ir vis dėlto ar jis – „Norfos“ tinklo steigėjas, bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos narys, turėdamas maždaug trijų dešimčių metų verslo patirties, nenujautė, kokias kliūtis teks įveikti kuriant SMC?
„Versle dirbu nuo 1993-iųjų. Tai, ką dabar regiu vykstant sveikatos priežiūros sistemoje, maisto prekių mažmeninėje prekyboje vyko nuo 1994-ųjų maždaug iki 2004-ųjų, kol Lietuva įstojo į ES.
Mus spaudė konkurentai. Buvo daromos kuo įvairiausios kliūtys, kad tik „Norfos“ tinklas negalėtų plėstis. Ir dabar tai, ką regiu sveikatos sistemoje, primena mano jau nueitą kelią. Tik tiek, kad anuomet tuos iššūkius įveikiau būdamas 20-ia metų jaunesnis“, – atsakė SMC direktorius.
Regi biurokratines kliūtis
Pasak Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko Antano Matulo, eilių valdymo priemonės – vis dar sveikatos sistemos valdininkų neatlikta užduotis.
Tai liudija ir situacija, susijusi su gydymo įstaigomis, dirbančiomis komerciniais pagrindais.
„Tokiose įstaigose, kurios neturi sutarčių su ligonių kasomis, išrašyti siuntimai ir receptai negalioja. Būna pacientų, kuriems svarbu kuo greičiau gauti reikalingas paslaugas ir vaistus, tad jie už viską susimoka. Tačiau daug žmonių to negali padaryti.
Rugsėjo 11-ąją komiteto posėdyje kaip tik svarstysime eilių valdymo priemones. Vienas klausimų – kokią įtaką eilėms padarytų tai, jeigu būtų atsisakyta tų perteklinių biurokratinių suvaržymų? Esame paprašę, kad finansinį tokio atsisakymo poveikį PSDF biudžetui įvertintų ir Valstybinė ligonių kasa.
Aš pats laikausi nuostatos, kad išlaidų dėl to nepadaugėtų. Tad jeigu medikas bei įstaiga turi veiklos licencijas, bet dirba komerciniais pagrindais, jų išrašomi siuntimai turi galioti, taip pat ir receptai kompensuojamiesiems vaistams.
Nėra logikos, kai privačioje įstaigoje konsultuojančio profesoriaus siuntimas sutartis su ligonių kasomis turinčiose įstaigose negalioja, todėl jo siuntimą turi dubliuoti žemesnės grandies medikas – šeimos gydytojas poliklinikoje. Tai pasenęs biurokratinis suvaržymas“, – kalbėjo A.Matulas.
Pasak jo, komitetas, įvertinęs eilių valdymo galimybes, pasiūlys jas Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM). „Nors visi pertvarkai reikalingi įstatymai yra priimti, ministerija vėluoja įgyvendinti poįstatyminius teisės aktus“, – teigė parlamentaras.
Pasiteiravus apie konkurencijos ribojimą, kurį primeta nesudaromos sutartys specialistų konsultacijoms kompensuoti iš PSDF biudžeto, A.Matulas sakė: „Kad būtų sudaryta sutartis dėl paslaugų apmokėjimo, paraiškas reikia pateikti dar metų pradžioje, kai planuojamas PSDF biudžetas.
Sumokėti už paslaugas įstaigoms, kurios įsisteigė metų viduryje, gana sudėtinga, nes nėra galimybių perskirstyti lėšas.“
Teisės aktai nesikeitė penkiolika metų
- Kodėl nesudaromos finansavimo sutartys specialistų konsultacijoms? Kokius reikalavimus reikia įvykdyti naujai kuriamai gydymo įstaigai, kad sutartys būtų pasirašytos? Jeigu pastojamas kelias naujam ūkio subjektui patekti į rinką, ar tai nėra konkurencijos ribojimas ir specialių sąlygų sudarymas rinkoje jau esančioms sveikatos priežiūros įstaigoms? Tai klausimai, kuriuos „Lietuvos rytas“ uždavė ir SAM, ir Valstybinei ligonių kasai (VLK).
- Pasak VLK, teritorinės ligonių kasos, sudarydamos sutartis su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis – ir viešosiomis, ir privačiomis, vadovaujasi vienodais teisės aktais: Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu, 2014-aisiais Vyriausybės nutarimu patvirtintu Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygų sąrašu. Taip pat – sveikatos apsaugos ministro 2009 m. patvirtintu teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių sudarymo tvarkos aprašu.
- Apraše numatyta, kad įstaiga, pageidaujanti sudaryti sutartį nuo ateinančių kalendorinių metų, prašymą sutarčiai sudaryti turi pateikti iki einamųjų metų lapkričio 1 d.
- Einamaisiais metais sutartį galima sudaryti tik dėl pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros ir prirašytiems prie įstaigos gyventojams teikiamų pagal ligų prevencijos programas paslaugų, taip pat dėl ambulatorinės slaugos namuose paslaugų. Dėl visų šių paslaugų ir buvo sudaryta sutartis su SMC.
- Vadovaujantis teisės aktais, nėra numatyta galimybė einamaisiais metais sudaryti sutartį dėl ambulatorinių specializuotų asmens sveikatos priežiūros paslaugų (specialistų konsultacijų).
- Tad teritorinės ligonių kasos kasmet sudaro sutartis su naujais paslaugų teikėjais, atitinkančiais anksčiau minėtuose teisės aktuose numatytus reikalavimus.
- SAM atsakymų į šiuos klausimus dar nėra pateikusi.
