Šiuo metu „Rail Baltica“ sankasos darbai vykdomi 29,2 km atkarpoje. Šiemet planuojama pasirašyti sutartis dėl naujų geležinkelio sankasos ruožų ir aktyvių darbų ruožą išplėsti papildomais 36 km. Kitąmet sankasos įrengimo darbus planuojama didinti dar 49 km darbų atkarpa Panevėžio link. Strateginė infrastruktūros plėtra ir toliau užtikrintai finansuojama Europos Sąjungos (ES). Tai reiškia, kad tiek projektavimo veiklų, tiek statybų apimtys Lietuvoje ir toliau augs.
Subrangovai – lietuviai
Šiuo metu lietuviškojoje „Rail Baltica“ dalyje dirba dvi užsienio rangovų įmonės – italų ir latvių kompanijos. Skaičiuojama, kad per pastaruosius dvejus metus apie 95 proc. „Rail Baltica“ statybos darbų aikštelėse dirbo Lietuvos subrangovų įmonės. Užsienio rangovai dažniausiai ieško partnerių vietinėje rinkoje ir samdo vietos įmones, moka atlyginimus ir mokesčius, taigi investicijos į infrastruktūros statybas grįžta į bendrą biudžetą.
„Siekiant „Rail Baltica“ veiklas įgyvendinti iki 2030 m. pabaigos, planuojama, kad statybos darbų apimtys eksponentiškai didės kiekvienais metais iki maždaug 2028 m. pabaigos ir tuomet stabilizuosis. Pavyzdžiui, tarp 2024 m. ir 2025 m. suplanuotų darbų apimtys skirsis preliminariai 3 kartus. Atitinkamai turės didėti ir rangovų, atliekančių statybos darbus resursai, reikalingos technikos kiekiai. Galima išskirti tai, kad greitojo geležinkelio statybos yra sudėtingos, joms taikomi tarptautiniai standartai bei reikalavimai, tad aukšta kvalifikacija privaloma visiems statybos dalyviams“, – kalbėjo „Rail Baltica“ ruožo Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena programos vadovas Vytautas Tilinskas.
Darbo vietos – ir naudojant infrastruktūrą
„Rail Baltica“ efektas darbo rinkai bus ilgalaikis, nes galiausiai bus sukurtos darbo vietos infrastruktūros valdymo ir priežiūros, stočių ir terminalų valdymo srityse, taip pat – visų tipų keleivių bei krovinių valdymo sferose, rajonuose, išsidėsčiusiuose abipus „Rail Baltica“ trasą.
„Viešosios infrastruktūros projektai – vienas iš būdų skatinti ir stimuliuoti ekonomiką. Statybos etape „Rail Baltica“ sukurs naujas darbo vietas ir prisidės prie regiono BVP per įvairų tiesioginį, netiesioginį bei papildomą poveikį iš investicijų į infrastruktūrą. Infrastruktūros naudojimo etape padidins Baltijos šalių rinkos pasiekiamumą bei prekybos konkurencingumą, patrauklumą užsienio investicijoms ir palaikys našumą bei padidėjusį Baltijos šalių transporto ir logistikos pramonės konkurencingumą“, – teigė V. Tilinskas.
Projektuotojų ir rangovų poreikis
Aktyvaus statybų ruožo programos vadovo teigimu, projektuotojų rinka tiek Lietuvoje, tiek ES užpildyta vykdomais projektais. Projektavimo įmonės proaktyviai kviečiamos dalyvauti „Rail Baltica“ skelbiamuose projektavimo pirkimuose.
„Su statybų pajėgumų trūkumu iki šiol nesusidūrėme, tačiau numatomas intensyvus statybos darbų augimas kiekvienais metais reiškia, kad turime kryptingai dirbti su rinka ieškodami reikalingų sprendimų, rinka turi būti pajėgi atliepti šio projekto statybos tempą, reikalingus specialistų ir technikos resursus ateityje. Atitinkamai ir mes, įmonė, turime nuoseklius planus resursams didinti: auga inžinerinis personalas, daugėja projektų vadovų – būsime pasiruošę ir to paties tikimės iš kitų statybos dalyvių“, – sakė „Rail Baltica“ Lietuvoje atstovas.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
