Už keleto kilometrų nuo Ukrainos sienos esanti Sudža yra svarbus rusiškų dujų, eksportuojamų į Europą, perdirbimo punktas. Dujos iš Sibiro atkeliauja į šį miestą, o paskui per Ukrainą vamzdynais keliauja į tokias ES šalis kaip Vengrija, Austrija ir Slovakija.
Ukraina ir Rusija kovoja dėl energetikos infrastruktūros kontrolės
Praėjusią savaitę Ukrainos karinė brigada paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuoti jos kariai prie Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ biurų, esančių Sudžos stotyje, ir teigė, kad jie visiškai ją kontroliuoja.
Rusija tvirtina, kad Ukraina visiškai nekontroliuoja šio objekto. šios savaitės pradžioje Laisvosios Europos radijo paskelbtose palydovinėse nuotraukose matyti, kad po kovų rajone kai kuriems objektams padaryta didelė žala.
Tačiau, kaip primena portalas, praėjusią savaitę „Gazprom“ pranešė, kad vis dar pumpuoja dujas iš Sudžos per Ukrainą, o Austrijos ir Vengrijos tinklų operatoriai teigė, kad dujų tiekimas nenutrūko.
Nei Ukraina, nei Rusija, atrodo, nenori nutraukti dujų transportavimo per Sudžą, jei tik nebus pažeista atitinkama infrastruktūra.
Benjaminas Hilgenstockas iš Kijevo ekonomikos mokyklos teigia, kad jei Ukraina norėtų nutraukti rusiškų dujų tiekimą, ji bet kada galėtų tai padaryti iš savo teritorijos, todėl nėra jokios priežasties užgrobti Sudžos stotį šiuo konkrečiu tikslu.
„Jei Ukraina norėtų sustabdyti rusiškų dujų tranzitą, ji galėtų tai padaryti“, – DW komentavo pašnekovas.
Sudžos stotis yra vienintelis tranzito mazgas Rusijoje, kuriame vis dar apdorojamos dujos pakeliui į Ukrainą. 2022 m. gegužę, praėjus keliems mėnesiams po visiškos Rusijos invazijos į Ukrainą, Kijevas nustojo gauti dujas per Sokranovkos mazgą, esantį į rytus nuo Ukrainos Luhansko srities.
Kiek dar ilgai rusiškos dujos į Europą gali tekėti per Ukrainą? 2019 m. gruodį Maskva ir Kijevas sudarė penkerių metų dujų tranzito susitarimą, kuriame dalyvauja valstybinės bendrovės „Gazprom“ ir „Naftogaz“, dėl rusiškų dujų tranzito per Ukrainą.
Sutartis baigia galioti 2024 m. gruodžio mėn. ir Kijevas jau seniai signalizuoja, kad nenori jos pratęsti. Rusija teigia, kad ir toliau tieks dujas, kol baigsis susitarimo galiojimas.
Jei jis nebus pratęstas, Rusijos dujos nustos tekėti per Ukrainą. Tačiau B.Hilgenstockas pažymėjo, kad nei Ukraina, nei Rusija nėra suinteresuotos nutraukti tiekimą anksčiau.
Europos šalys, kurios vis dar gauna rusiškas dujas per Ukrainos vamzdynų sistemą, žino, kad metų pabaigoje baigsis jų tiekimo terminas, mano ekspertas. „Nemanau, kad jos labai apsidžiaugtų, jei per likusius keturis su puse mėnesio kas nors atsitiktų su dujų srautu“, – tikina jis.
Atrodo, kad Kijevui svarbiausia išlaikyti dujų srautą yra tai, kad jis būtų vertinamas kaip ES šalių teisinių reikalavimų besilaikantis ir patikimas partneris. Remiantis Ukrainos centrinio banko paskelbtais duomenimis, Kijevas iš Rusijos dujų tranzito mokesčių 2023 m. gavo 1,4 mlrd. eurų, o per pirmuosius tris 2024 m. mėnesius – 392 mln. dolerių.
Kodėl rusiškos dujos tebepatenka į Europą?
Prasidėjus karui Ukrainoje, Europos vadovai buvo priversti spręsti seniai nusistovėjusios priklausomybės nuo rusiškų dujų ir naftos klausimą. Dujos buvo ypatinga problema, nes 2021 m. daugiau nei trečdalis ES dujų buvo tiekiamos iš Rusijos.
ES nenoriai taikė sankcijas dujoms ir atvirai nuogąstavo dėl nepakankamo tiekimo. Tačiau atskiros šalys smarkiai sumažino rusiškų dujų importą ir, remiantis ES duomenimis, valstybių narių importuojamų rusiškų dujotiekio dujų dalis sumažėjo nuo 40 proc. 2021 m. iki maždaug 8 proc. 2023 m.
Tačiau, įskaičiavus suskystintas gamtines dujas (SGD) – gamtines dujas, atvėsintas iki skysto pavidalo, kad jas būtų galima transportuoti laivais – bendra rusiškų dujų dalis ES pernai sudarė 15 proc.
Helsinkyje (Suomija) įsikūrusio pelno nesiekiančio Energetikos ir švaraus oro tyrimų centro (CREA) duomenimis, 2024 m. pirmąjį pusmetį ES importavo 3,6 mlrd. eurų (3,9 mlrd. JAV dolerių) rusiškų suskystintų gamtinių dujų ir 4,8 mlrd. eurų rusiškų dujotiekio dujų, o tai sudaro daugiau kaip tris ketvirtadalius visų jos išlaidų rusiškiems angliavandeniliams, įskaitant naftą.
Austrija, Vengrija ir Slovakija vis dar importuoja dujas iš Rusijos vamzdynais. Beveik visos Austrijos dujos tiekiamos iš Rusijos, tačiau Viena teigia aktyviai ieškanti alternatyvų.
Vengrija ir Slovakija palaiko promaskvietiškus ryšius, tačiau taip pat rengiasi galimam tiekimo per Ukrainą nutraukimui 2024 m. pabaigoje. Vengrija neseniai sudarė dujų tiekimo sutartį su Turkija, tačiau šios dujos, tiekiamos dujotiekiu „Turkstream“, taip pat yra iš Rusijos.
Slovakija išlieka ypač priklausoma, tačiau Slovakijos dujų bendrovė SPP teigia, kad jau kelerius metus ruošėsi Rusijos dujų tiekimo nutraukimo rizikai ir yra sudariusi sutartis su ne Rusijos tiekėjais.
Ar rusiškos dujos turi ilgalaikę ateitį Europoje?
Tikimasi, kad netrukus bus uždarytas Ukrainos maršrutas, todėl „Turkstream“ greičiausiai taps vieninteliu perspektyviu rusiškų dujų tiekimo į Europą vamzdynu maršrutu.
Todėl kitas pagrindinis būdas, kuriuo rusiškos dujos vis dar bus tiekiamos į Europą, yra suskystintos gamtinės dujos. Rusijos SGD į ES tiekiamos vis didesniais kiekiais. Prancūzija, Nyderlandai ir Ispanija yra didžiausios pirkėjos.
Prekybos duomenis teikiančios bendrovės „Kpler“ duomenimis, Rusija dabar yra antra pagal dydį SGD tiekėja ES. SGD importas iš Rusijos 2023 m. sudarė 16 proc. viso ES SGD tiekimo, t. y. 40 proc. daugiau nei 2021 m.
Kita problema buvo perkrovimas. Tai yra, kai dujos perdirbamos Europos uostuose prieš jas reeksportuojant į trečiąsias šalis visame pasaulyje. Neseniai CREA parengtoje ataskaitoje nustatyta, kad 2023 m. šiek tiek mažiau nei ketvirtadalis Europos SGD importo iš Rusijos (22 proc.) bus perkraunama į pasaulio rinkas.
Tuo tarpu Jungtinėse Amerikos Valstijose įsikūręs Energetikos ekonomikos ir finansinės analizės institutas (IEEFA) praneša, kad 2024 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, Rusijos SGD perkrovimas ES išaugo 12 %.
Šių metų pradžioje ES pagaliau nusprendė imtis veiksmų dėl perkrovimo. Nuo 2025 m. kovo mėn. bus uždrausta ES uostuose perkrauti rusiškas SGD.
Parengta pagal „dw.com“ informaciją.
