Šiais metais ekonomistai krizės nesitiki, tačiau gali būti, kad už perkaitimą teks sumokėti kitąmet.
Ekonomikos perkaitimas – tai būsena, kai ekonomika auga labai sparčiai. Daug sparčiau, nei leidžia jos struktūra.
„Praėjusių metų pabaigoje Rusijos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas buvo 3,6 proc., o pirmąjį šių metų ketvirtį – 5,4 procento. Tai reiškia, kad mūsų rodikliai viršija pasaulio vidurkį“, – kalbėdamas Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume apie šiuos Rusijos ekonomikos laimėjimus kalbėjo Vladimiras Putinas.
Toje pačioje kalboje jis minėjo rekordiškai mažą nedarbą ir „naują darbo rinkos kokybę“. „Dar prieš 15–20 metų pagrindinis klausimas buvo, kaip rasti darbą, o dabar – kur rasti darbuotojų“, – sakė Rusijos prezidentas.
Ir mažas nedarbas, ir dideli BVP augimo tempai yra perkaitusios ekonomikos požymiai. Jį lemia didžiulės biudžeto išlaidos, susijusios su karu, įskaitant išmokas mobilizuotiems ir pagal sutartis kariaujantiems asmenims, kompensacijas sužeistiesiems ir žuvusiųjų šeimoms, taip pat valstybinius gynybos užsakymus ir įvairias subsidijas kariniam pramoniniam kompleksui. Šie pinigai pasklinda po visą ekonomiką ir sukelia jos perkaitimą.
„Ekonomika dirba ties savo pajėgumų riba. Tai negali ilgai tęstis“, – pokalbyje su BBC svarstė Pompeu Fabra universiteto Barselonoje (Ispanija) profesorius Rubenas Jenikolopovas.
Jis veda paralelę tarp perkaitusios ekonomikos ir pavargusio žmogaus: „Kiekvienas iš mūsų gali tai pajusti – galime dirbti labai sunkiai, bet ateina laikotarpis, kai reikia pailsėti, kitaip galime perdegti“.
Rusijos centrinio banko vadovė Elvira Nabiulina viešai kalba: „BVP augimo tempai pirmąjį ir antrąjį ketvirčius išliko aukšti. Kartu spartėjo infliacija. Tai reiškia, kad ekonomika tebėra gerokai perkaitusi. Darbo jėgos ir gamybos pajėgumų rezervai praktiškai išsemti“.
E.Nabiulina netgi užsimena apie krizės scenarijų, rašo „bbc.com“.
„Iš esmės tai – stagfliacijos scenarijus. Jį sustabdyti bus galima tik gilios recesijos kaina“, – sakė E.Nabiulina. Stagfliacija – tai būsena, kai ekonomika neauga arba net krenta, tačiau infliacija yra labai didelė. Įmonės patiria nuostolių, žmonių pajamas suvalgo infliacija.
Perkaitimo požymiai Rusijos ekonomikoje ėmė atsirasti šaliai užpuolus Ukrainą. Tokia būsena tęsiasi jau maždaug metus – bent jau Centrinio banko ekonomistai apie tai pradėjo kalbėti 2023 m. vasarą.
Karštinės požymiai
„Nedarbas pasiekė tokį lygį, kuris tikrai nėra normalus“, – sakė R.Jenikolopovas. Pasak jo, padėtis darbo rinkoje tampa kliūtimi ekonomikai.
Šių metų gegužę nedarbo lygis šalyje siekė 2,6 proc. Tai – istoriškai labai žemas rodiklis. Tuo metu užimtumo tarnyboje buvo registruota beveik 450 tūkst. žmonių. O Rusijos valstybinė statistikos agentūra „Rosstat“ apskaičiavo, kad darbuotojų poreikis viršijo 2 mln. dirbančiųjų. Tai reiškia, kad darbdaviams reikėjo kur kas daugiau darbuotojų, nei jų buvo darbo rinkoje.
Dėl to kaltas kelių priežasčių derinys: demografinė duobė ir negausios 1990-ųjų kartos atėjimas į darbo rinką, dalies gyventojų mobilizacija ir išvykimas į užsienį, sumažėjęs migrantų srautas. Pastarąsias lėmė karas ir valdžios institucijų politika.
Darbo jėgos trūkumas skatina spartų darbo užmokesčio augimą. Šių metų balandį vidutinis darbo užmokestis, palyginti su 2023 m. balandžiu, padidėjo 16,5 proc. Kai kuriuose regionuose, pavyzdžiui, Krasnodaro krašte ar Kurgano srityje, per tą patį laikotarpį darbo užmokestis padidėjo daugiau kaip 20 proc.
R.Jenikolopovas pažymi, kad spartus darbo užmokesčio augimas taip pat yra šalies ekonomikos perkaitimo požymis. Su tuo sutinka ir Maskvos valstybinio universiteto Ekonomikos fakulteto Ekonominės politikos tyrimų centro direktorius Olegas Buklemiševas. „Akivaizdu: dabartinėje ekonominėje situacijoje labiausiai trūkstamas išteklius yra būtent darbo jėga, – aiškina jis.
Gali atrodyti, kad didėjantis darbo užmokestis yra geras ekonomikos rodiklis. Tačiau kyla rizika: Centrinio banko analitikai teigia, kad darbo užmokestis auga sparčiau nei darbo našumas. Paklausa ekonomikoje viršija pasiūlą, o tai lemia didelę infliaciją.
O.Buklemiševas nurodo dar vieną perkaitimo požymį – „kainų augimą likusioje ekonomikos dalyje, kuris akivaizdžiai viršija Centrinio banko ankstesnę prognozę“.
Palyginti su 2023 m. birželiu, 2024 m. birželį kainos padidėjo 8,6 proc. Maisto produktų kainų augimas per metus sudarė beveik 10 proc., konkrečiai vaisiai ir daržovės per metus pabrango beveik 20 proc.
Didelė infliacija iš tikrųjų „suvalgo“ dalį darbo užmokesčio augimo: atrodo, kad žmonės gauna daugiau pinigų, tačiau už šią sumą jie sau gali leisti daug mažiau.
Pagal atnaujintą prognozę, Centrinis bankas mano, kad infliacija sieks 6,5–7 proc.
Tačiau išoriškai ekonomika, nepaisant šių kliūčių, atrodo gerai. Pirmąjį šių metų ketvirtį BVP išaugo 5,4 proc. Tai – labai aukštas rezultatas. Tokių augimo tempų Rusijos ekonomika jau seniai nerodė.
Centrinis bankas ataskaitoje rašė apie nedidelį sulėtėjimą balandį, tačiau gegužės ir birželio mėnesiais ekonominis aktyvumas vėl pastebimai padidėjo.
„Antrąjį ketvirtį stebimas perkaitimas labiau primena vadovėlinį – visiškai aiškus perkaitimas“, – aiškina „T-Investiciji“ vyriausioji ekonomistė Sofja Donets. Anksčiau tokio aiškaus perkaitimo epizodai Rusijoje buvo gana reti.
„Klasikinis perkaitimas netrunka amžinai“, – pabrėžia S.Donets. Tačiau, jos teigimu, jį paveikti gali bet kas, ne tik kai kurie ekonominiai veiksniai, bet ir, pavyzdžiui, įmonių ar gyventojų nuotaikos ar lūkesčiai. „Geopolitikos iš šios lygties tikrai neturėtume pašalinti“, – priduria pašnekovė.
Kuo gali baigtis perkaitimas?
Į ekonomikos perkaitimą centriniai bankai paprastai reaguoja didindami pagrindinę palūkanų normą. Dėl to brangsta paskolos. Jų imama ir išduodama mažiau. Be to, žmonėms tampa pelningiau laikyti pinigus bankuose. Taigi, padidinus palūkanų normą, sulėtėja paskolų paklausa ir investicijos – kartais tai sukelia ekonomikos nuosmukį.
Būtent tai dabar ir vyksta: Rusijos centriniam bankui palūkanas padidinus iki 18 proc., E.Nabiulina teigė, kad kol kas Centrinis bankas palūkanų normų neketina mažinti. Ji neatmetė galimybės, kad jas teks dar padidinti. Pasak Centrinio banko vadovės, tai – vienintelis būdas išvengti stagfliacijos scenarijaus.
Yra skirtumas nuo klasikinio perkaitimo: juk Rusijos ekonomikoje tokia padėtis susiklostė dėl gausių biudžeto išlaidų karui, kurios nėra mažinamos. Šių metų biudžeto išlaidos sudarys beveik 38 trln. rublių. Iš jų daugiau kaip 20 trln. jau išleista. 2023 m. biudžeto išlaidos buvo mažesnės – 32 trln. rublių.
„Centrinis bankas bando kompensuoti vyriausybės politiką, nes ekonomikos perkaitimo ir augimo priežastys yra didelės valstybės biudžeto išlaidos“, – aiškina R.Jenikolopovas. Pasak jo, vyriausybė stengiasi padidinti ekonomikos augimą. Ji galėtų išspręsti perkaitimo problemą, tačiau to nenori, mano pašnekovas.
„Kalbos apie ekonomikos vėsinimą – iš Centrinio banko leksikono, nes vyriausybės žodyne tokio dalyko nėra. Vyriausybė ramiai sėdi ir tyliai džiaugiasi, kad ekonomika auga daug sparčiau, nei buvo prognozuota anksčiau“, – komentuoja O.Buklemiševas.
V. Putinas ir įvairūs pareigūnai kalbėdami apie valdžios pasiekimus mini gana gerus ekonomikos skaičius. Ilgalaikes neigiamas pasekmes jie nutyli.
R.Jenikolopovas įspėja, kuo gali baigtis infliacijos augimas: „Galima bandyti ir toliau pumpuoti pinigus į ekonomiką, bet jei jau vyksta atšalimas, tikriausiai yra labai didelė rizika, kad infliacija taps nekontroliuojama“.
Užburtas ratas
Nors nelabai pastebimi, atsiranda ir pirmieji krizės scenarijai. Pavyzdžiui, Makroekonominės analizės ir trumpalaikių prognozių centras numato, kad dėl kylančių palūkanų normų pradės daugėti pradelstų skolų. Dėl to kai kurie stambūs bankai turės problemų ir valstybei teks jiems padėti.
Vis dėlto BBC kalbinti ekonomistai tokio scenarijaus nesitiki. R.Jenikolopovas kalba tik apie riziką verslui: nors dėl perkaitusios ekonomikos įmonės gauna pelną, išlaidos bent jau darbo jėgai taip pat didėja. Jei ekonomika sulėtės, daugelis įmonių, pasak jo, gali susidurti su per didelėmis sąnaudomis, o tai gali lemti ir bankrotus.
„Jei vyriausybė pradės mažinti išlaidas, labiausiai nukentės dabar labiausiai perkaitę sektoriai. O tai gali sumažinti BVP augimą, dėl ko teks mažinti vyriausybės išlaidas. Tai – užburtas ratas, į kurį rizikuojame patekti, nes dabartinė situacija nestabili“, – sako ekonomistas.
Apibendrinant perkaitimo pasekmes galima teigti: ekonomika sulėtės, verslas uždirbs mažiau, dėl to kils problemų įmonėms ir dalis gyventojų neteks pajamų. Valdžios institucijos surinks mažiau mokesčių, teks apkarpyti kai kurias išlaidas. Tai paveiks tuos sektorius, kurie iš valstybės gaus mažiau pinigų. Savo ruožtu tai lems, kad darbo užmokestis greičiausiai sparčiai nedidės. Veikiausiai prisidės ir kai kurių bankų problemos.
Blogiausias scenarijus – jei infliacija taps nekontroliuojama. Tokiu atveju spartus kainų augimas dar stipriau paveiks žmonių pajamas – gyventojai vis daugiau išleis maistui ir kitoms prekėms.
Ko dar laukti šiais metais?
Centrinis bankas tikisi, kad ekonomika pamažu atvės. Pastebinti atšalimo požymius interviu projektui „Redakcija“ teigė ir ekonomistė Natalija Zubarevič.
BBC apklausti ekonomistai artimiausiu metu jokios krizės taip pat nesitiki. S.Donec įsitikinusi, kad iki metų pabaigos BVP augimas viršys 3 proc., o infliacija bus didesnė nei 6 proc. Tiek vienas, tiek kitas rodiklis gana didelis.
O.Buklemiševas mano, kad infliacija gali siekti 5–6 proc., o BVP augimą jis prognozuoja kur kas kuklesnį – tik 2 proc.
„Kalbant apie BVP, įtariu, kad 2024 m. nieko blogo nepamatysime, bet jei prasidės kokios nors problemos, tai bus metų pabaigoje. Problemos, kurias minėjau, kaupiasi, o kol kas ekonomika gyvena su nuskausminamaisiais, malšindama simptomus“, – aiškina R.Jenikolopovas. Šiais metais jis tikisi 2,5–3 proc. BVP augimo.
Ekonomistas mano, kad kitais metais bus pastebėti rimti ekonomikos lėtėjimo požymiai. Tai, anot jo, yra „perkaitimo padarinių apraiška“. „Liga anksčiau ar vėliau pasireikš, – įsitikinęs pašnekovas, – tačiau kada tiksliai – sunku pasakyti“.
