Pirmadienį Pagirių kaimo bendruomenės „Medeina“ organizuojamame pikete prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) susirinkę protestuotojai laikė plakatus su užrašais „Jokių kompromisų! Prieš įstatymus lygūs visi – tiek valdžia, tiek „Homanit“, tiek visi Lietuvos piliečiai“, „Aplinkos ministre, nepalikit vilniečių be vandens!“, „Formaldehidas – vėžio sukėlėjas. „Homanit“ planuoja išmesti formaldehido 200 kg per parą“, „Man rūpi, kokį vandenį gers mano šeima“.
Piketas suorganizuotas tuo pat metu, kai minėtoje ministerijoje vyksta susitikimas tarp EIM, „Homanit Lietuva“, Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros, Vilniaus rajono savivaldybės ir Pagirių bendruomenės atstovų.
Bendruomenės atstovus į susitikimą su institucijų atstovais išlydėjusi „Medeinos“ atstovė Rūta Miliauskienė pabrėžė, kad iš valdininkų tikisi prisiimtos atsakomybės už, jos vertinimu, neteisėtą vandenvietės teritorijos sumažinimą. Anot bendruomenės atstovės, šiuo metu Pagiriuose jau stovinti gamykla, iki veiklos pradžios dar laukianti taršos procedūrų patikrinimų, buvo pastatyta nepasitarus su bendruomene.
„Norėtume priminti valdininkams, kad jie turi laikytis įstatymų. Tai, kas jau dabar įvyko, kad ta gamykla stovi, kurios tarša sieks tikrai didelius skaičius, tai jie tiesiog turi prisiimti atsakomybę ir ištaisyti savo klaidas“, – žurnalistams piketo metu kalbėjo bendruomenės atstovė.
Į pirmadienio piketą susirinkus daugiau nei 30 Pagirių gyventojų, bendruomenės atstovė neatmeta, kad, jeigu po susitikimo institucijų pozicija „Medeinos“ netenkins, piketai bus organizuojami ir toliau. Kaip tenkinančią poziciją R.Miliauskienė išskyrė valdininkų pripažinimą, kad gamykla buvo pastatyta „ne vietoje“.
Anot R.Miliauskienės, rugpjūčio 14 dieną Aplinkos ministerijai, EIM, Seimo nariams ir kitoms valstybės institucijoms išsiųstą laišką su prašymu stabdyti gamyklos veiklą Pagiriuose pasirašė daugiau nei 2 tūkst. gyventojų.
„Mūsų ugdymo įstaigos yra 500 metrų nuo gamyklos – įsivaizduokit, 500 metrų vaikų darželis, 500 metrų mokykla. Ten eina mūsų vaikai, eis anūkai. (...) Nenorime, kad tokie pažeidimai liktų ten kažkur šešėlyje. Tai yra blogai. Nenorime turėti tos gamyklos vidury Pagirių gyvenvietės, kurioje yra aplink gyvena virš 8 tūkst. gyventojų“, – tikino R.Miliauskienė.
Palaikyti protestuotojų pirmadienį atėjo ir Seimo Regionų frakcijai priklausanti parlamentarė Beata Pietkiewicz. Šioje apygardoje išrinktos politikės teigimu, Pagirių bendruomenė pasigedo komunikacijos tiek iš „Homanit“, tiek iš atsakingų ministerijų.
„Tai, kas padaryta, netarnauja mūsų bendruomenėms – nei dėl sveikatos, nei dėl aplinkos apsaugos. Vienas klausimas yra skaidrumo, kuris iš pat pradžių tikrai nebuvo aiškus (..) Interesai mūsų bendruomenės, žmonių yra tokie pat svarbūs, kaip ir įmonės“, – žurnalistams sakė parlamentarė.
Pasak B.Pietkiewicz, daugiau galimybių stiprinti dialogą gali atsirasti po rudenį vyksiančių rinkimų.
Po susitikimo – kvietimas diskutuoti toliau
Maždaug pusantros valandos susitikime dalyvavęs „Medeinos“ pirmininkas Vytautas Vyskupaitis akcentavo, kad jokių naujų siūlymų spręsti problemą gyventojai neišgirdo.
„Išgirdome, kad rūpesčiai tęsiasi ir niekad nesibaigs. Bendruomenė tikėjosi sulaukti pasiūlymų tiems kompromisams. 4 metus einame su savo pasiūlymais arba kompromisais, bet nuolat gaudavome atsakymą, kad gyvename teisinėje valstybėje, jeigu kas nepatinka – kreipkitės į teismą, ginkite savo interesus teisme“, – žurnalistams kalbėjo V.Vyskupaitis.
Bendruomenės atstovas pridūrė, kad vienintelis susitikime pasiūlytas sprendimas – toliau kalbėtis su ministerijomis ir reikšti savo nuogąstavimus.
Savo ruožtu ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis pabrėžė, kad bet kokios diskusijos yra demokratinės visuomenės požymis. Visgi, anot politiko, tolimesnė bendruomenės teisė ginti savo interesą teisme išlieka, tačiau tikimasi, kad bendruomenė ir toliau geranoriškai kalbėsis su institucijomis.
„Akivaizdu, kad procesas buvo klampus. Turime begalę gamyklų, kurios stovi, dėl kurių protestai nevyksta. Faktas, kad padaryta klaidų, kurias pripažįsta ir pats investuotojas ir yra nusiteikęs šiuo metu jas taisyti“, – akcentavo K.Žemaitis, pridurdamas, kad EIM yra pasiruošusi moderuoti ir ateities diskusijas.
Kaip bendruomenė sakė anksčiau, pirmadienio susitikime ministerijos ir atsakingos institucijos bandys daryti spaudimą gyventojams siekti kompromiso. Tačiau gyventojai pabrėžia, kad bendruomenė kompromiso ieškojo jau beveik 4 metus.
Gegužės pradžioje Regionų administracinis teismas įpareigojo Aplinkos apsaugos agentūrą iš naujo įvertinti įmonės „Homanit Lietuva“ Vilniaus rajono Pagirių kaime statomos medžio plaušo plokščių gamyklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą. Ši gamykla, kaip pranešė teismas, veiktų geriamojo vandens vandenvietės apsaugos zonoje, kurioje yra griežtai ribojama ūkinė veikla.
Pagirių kaimo bendruomenė „Medeina“ teigė esanti įsitikinusi, kad gamybą šioje zonoje vykdyti norinti „Homanit Lietuva“ planuoja naudoti chemines medžiagas. Šios rizikos, gyventojų teigimu, Aplinkos apsaugos agentūra neįvertino.
Anot bendruomenės, praėjusių metų gegužę Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) paskelbė, kad prie Aplinkos ministerijos esančios Lietuvos geologijos tarnybos įsakymas mažinti Pagirių vandenvietę buvo neteisėtas. Visgi, ministerija tokį sprendimą ignoruoja ir siekia pakeisti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą, taip leidžiant neribotai vykdyti cheminę veiklą vandenviečių apsaugos zonose.
Dėl ministerijos siekio sumažinti Pagirių vandenvietę ir leisti verslui vykdyti statybas tiek jos, tiek kitų vandenviečių teritorijoje Pagirių kaimo bendruomenė piketą prie Aplinkos ministerijos surengė dar liepos pradžioje.
„Homanit“ investicijos į Pagirių kaime esančios gamyklos teritorijoje planuojamą statyti medienos plaušo plokščių gamyklą siekia 200 mln. eurų.
