Visame regione pernai buvo paskelbta 54,2 tūkst. laisvų darbo vietų, o šių metų pirmąjį pusmetį – daugiau nei 25 tūkst. Darbuotojų poreikis didžiausias – Kaune (15,8 tūkst.), Alytuje (2,8 tūkst.) ir Marijampolėje (2,2 tūkst.).
Labiausiai auganti veiklos sritis Kaune yra susijusi su startuoliais ir inovacijomis. Tuo užsiimančių įmonių darbuotojų paieškos kanalai platesni – ne vien Užimtumo tarnyboje, kur šiemet taip pat įregistravo 71 darbo vietą, iš jų – daugiausiai IT specialistams (41), informacinių technologijų sistemų administratoriams (6), viena kita darbo pozicija skirta informacinių technologijų sistemos eksploatavimo inžinieriui ar mokslinės techninės informacijos apdorojimo inžinieriui.
Kauno sveikatos mokslų universitetas ir kiti mokslinių tyrimų institutai skatina sveikatos apsaugos ir biotechnologijų sričių plėtrą. Šių metų pirmąjį pusmetį didėjo darbo pasiūlymų skaičius žmonių sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įmonėse. Didelis poreikis medicinos darbuotojų – paskelbta 600 laisvų darbo vietų, iš jų – 256 bendrosios praktikos slaugytojams, 96 – įvairių sričių gydytojams (šeimos, kardiologui, neurologui, geriatrui), trūksta psichologų, odontologų.
Pedagogų paieškos aktualios ir Kauno regionui – daugiausiai trūksta mokytojo padėjėjų (56) ir matematikos mokytojų (48). Mokytojams siūloma 171 laisva darbo vieta.
Paslaugų sektorius gausiausiai skelbia laisvas darbo vietas Užimtumo tarnybos registre – šiemet įregistravo 11,6 tūkst. darbo skelbimų. Net 35,4 proc. darbo pasiūlymų – didmeninės ir mažmeninės prekybos bei variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto srityje, 32 proc. – administracinę ir aptarnavimo veiklą vykdančiose įmonėse.
Profesiniame mokyme pirmąjį pusmetį dalyvavo 1,2 tūkst. asmenų, 2023 m. – 1850. Vis didesnį populiarumą įgyja ir aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo priemonė (APVK) – šiemet 800 klientų pasirinko technologijas, pernai per visus metus – 1074.
Perspektyvias profesijas labiausiai nori įgyti kauniečiai (625), taip pat Alytaus (51), Marijampolės (33) gyventojai. Mažiausiai besimokančių Lazdijuose (4), Šakiuose (8), Vilkaviškyje (9), Varėnoje (9), Prienuose (10). Daugiau norinčių mokytis į ateitį orientuotų kvalifikacijų buvo Druskininkuose (18), Jonavoje (17), Kaišiadoryse (14).
Paklausios mokymosi programos: transporto priemonių remonto techniko neformaliojo švietimo programa (67), No-code ir robotinių procesų automatizavimo neformalioji programa (65), audiovizualinės produkcijos kūrybos ir gamybos programa (42), e. pardavimai ir rinkodaros analitika (37).
Išlieka populiari individualios priežiūros darbuotojo modulinė profesinio mokymo programa – šiemet ją rinkosi 210 asmenų, 2023 m. – 232. Taip pat paklausios apskaitininko (134), slaugytojo padėjėjo (105), motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojo (82) modulinės profesinio mokymo programos.
Klientų profilis per penkerius metus regione palaipsniui keitėsi. Ryškesnė tendencija – padaugėjo registruotų asmenų su aukštuoju išsilavinimu beveik 2 proc. – dabar jie sudaro 27,6 proc. visų darbo ieškančių asmenų. Klientų struktūroje kvalifikuotų darbininkų skaičius irgi šiek tiek paaugo (0,5 proc. punkto) iki 45,4 proc., o labiausiai sumažėjo (2,4 proc. punkto) asmenų be profesinio pasirengimo (27 proc.).
Nors asmenys turi aukštąjį universitetinį ar koleginį išsilavinimą, bet daugiausiai ieško darbo šiose pozicijose: pagalbinio darbininko – 2,2 tūkst., valytojo (820), pardavėjo (653), administratoriaus (470), automobilio vairuotojo (419) pardavimo vadybininko (411), apsaugos darbuotojo (368), vairuotojo ekspeditoriaus (261). Taip pat šios grupės klientai pageidauja dirbti pardavimo vadybininkais (411), projektų vadovais (79), buhalteriais (57), įmonės vadovais (47), personalo specialistais (42,) psichologais (20).
Regiono išskirtinumą rodo ir registruotų klientų amžiaus statistika. Per penkerius metus vyresnių nei 50 metų asmenų skaičius sumažėjo nuo 28,1 proc. iki 27,7 proc. tačiau padaugėjo jaunimo iki 29 metų – šiemet jis sudarė 31,4 proc.
Vėlgi šiame regione nuo 2019 metų darbo neturinčių vyrų gerokai daugiau nei moterų – atitinkamai jie sudaro 53,7 proc. ir 46,3 proc. Nedirbančių vyrų daugiausiai Birštono savivaldybėje (60,6 proc.) ir Druskininkų (56,8 proc.). Mažiausiai – Alytuje (45,8 proc.) ir Marijampolėje (46,1 proc.).
Liepos 1 d. Užimtumo tarnyboje buvo registruota 44,3 tūkst. Kauno, Marijampolės ir Alytaus nedirbančių gyventojų. Registruotas nedarbas siekė 9,1 proc. ir yra 0,6 proc. didesnis nei bendras šalyje. Šių metų pirmąjį pusmetį darbo ieškojo 9 proc. (2,9 tūkst.), daugiau asmenų nei 2019 m. tokiu pat laikotarpiu.
