Ne viskas yra taip blogai
Visuomenė kaip senėja, taip senėja – nepriklausomai nuo to, kiek daug atvyksta žmonių iš Ukrainos, Baltarusijos, buvusių Sovietų Sąjungos šalių bei kitų pasaulio valstybių.
Statistikos departamento duomenimis, 2024 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 3 mln. 73 tūkst. gyventojų, iš kurių apie 222 tūkst. yra užsieniečiai. Per metus kartais augo ukrainiečių, baltarusių, kazachų, tadžikų, uzbekų, kirgizų skaičius.
Kadangi gyventojų skaičius, galinčių gimdyti vaikus yra gana žemas, iš darbo rinkos pasitraukia daugiau žmonių, nei į ją ateina. Tai – vienas iš visuomenės senėjimo pasekmių.
Situacija darbo rinkoje yra tokia, kad vyresnės kartos mažesnis užimtumas, yra daugiau bedarbių, o ir atlyginimai nėra patys aukščiausi.
Tačiau profesorius pabrėžia, kad dalis gyventojų, net ir sulaukę pensinio amžiaus, toliau nori dirbti: vieniems reikia papildomų pinigų, kiti mėgaujasi darbu. Vis tik ne visi darbdaviai yra pasiruošę priimti vyresnius darbuotojus, todėl gali kilti klausimas – ar tikrai taip trūksta darbuotojų?
Visuomenė sparčiai sensta ir gyventojų mažėja ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse. „Lietuva tarp kitų šalių atrodo pakankamai vidutiniškai – nėra kažkuo išskirtinė, išskyrus tai, kad čia yra kiek geresnė situacija nei Vakarų šalyse dėl tam tikro mūsų visuomenės raidos vėlavimo“, – portalui lrytas.lt dėstė D.Burneika.
XXI a. pradžioje padidėjusi emigracija Lietuvą greitai „pasendino“, todėl šaliai ir yra būdingas spartus visuomenės senėjimas. Vis tik visose šalyse visuomenė sensta, gimstamumas yra žemas, nors kai kurios valstybės imasi skatinamųjų priemonių.
Vienintelis dalykas, palaikantis šalies demografinį stabilumą – imigracija ir reemigracija. Prisimenama, kad prieš keletą metų prognozės Lietuvai nebuvo itin šviesios, tačiau situacija yra kur kas geresnė, nei tikėtasi.
Mažėjantis gyventojų skaičius savaime nėra blogis, nors žmonės linkę manyti, kad gerai tik tuomet, kai gyventojų skaičius šalyje auga. Nors žinoma, kad gyventojų skaičius mažės, nėra aišku, kokie pokyčiai gali vykti su emigracija ir kokiu tikslu į šalį atvyks užsieniečiai, kiek čia liks ir ar kurs šeimą.
Nepaisant to, dabar geras laikas ir tiems, kurie tik baigia mokyklas ar universitetus ir ieško darbo. Šiems gyventojams tai padaryti neturėtų būti sunku, o ir atlyginimai turėtų džiuginti. Jei ne jie, kai kurias darbo vietas gali užimti ir imigrantai, sukuriantys pridėtinę vertę.
Pastaruosiuose sektoriuose daug nerastume ir vyresnės kartos žmonių, todėl darbo rinka išties gali susitraukti, net ir atskaičius kitų šalių atvykėlius.
Su problemomis susiduria ne tik Lietuva
Prieš ketverius metus, 2020 metais, senatvės pensijas gaunančių asmenų buvo 616 tūkst., kai 2024 m. 618 tūkst. žmonių. Tačiau palyginus visus darbančiuosius – ar tai būtų dirbantys savarankiškai, ar pagal darbo sutartis, 2020 m. buvo 1 mln. 422 tūkst., kai dabar skaičius perlipo 1 mln. 524 tūkst.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus skaičiuoja, kad per šiuos metus šimtu tūkstančiu padaugėjo dirbančiųjų, kai pensijų gavėjų išaugo vos keliais tūkstančiais. Tai rodo, kad skaičiai „nėra tragiški“ ar verčiantys sunerimti.
„Tačiau žiūrint į labai ilgą laikotarpį, aišku, bus tam tikrų iššūkių visoje Europoje, visose šalyse“, – patikino viceministras, pridurdamas, kad Lietuvos kryptis pasirinkta yra gera.
Manoma, kad dabar sudaromos galimybės žmonėms dirbti daugiau ir uždirbti daugiau, kad galėtų ne tik gerai gyventi, bet taip pat ir kurti aukštesnę pridėtinę vertę.
M.Šiurkus atkreipia dėmesį, kad svarbu stebėti ir dirbančiųjų pensininkų skaičių. Šiuo metu dirba apie 10–12 proc. visų pensinio amžiaus gyventojų.
„Pensinis amžius, tie 65 metai, neturi būti nuosprendis. Viskas priklauso nuo to, kokia yra sveiko gyvenimo trukmės, bet žmonės turi turėti galimybę išlikti darbo rinkoje, net jei keičiasi darbo pobūdis“, – kalbėjo jis.
Tačiau čia Lietuva atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos šalių, todėl politiko manymu, dar yra anksti kalbėti apie pensinio amžiaus didinimą, kurį siūlo Tarptautinis valiutos fondas.
Vis tik, pastebima, kad darbdaviai yra atviresni vyresnio amžiaus darbuotojams, yra siūlomi įvairūs mokymai informacinių technologijų ar kitų įgūdžių tobulinimui, sudaromos galimybės dirbti patogesniu ar lengvesniu grafiku, krūviu.
Anot jo, šiuo metu ypač lengva pensinio amžiaus žmonėms įsidarbinti viešajame sektoriuje.
