Proveržio pokyčiai
Kai bankinės kortelės dar buvo ateities pranašautojų vizijose, vežėjai vairuotoją turėjo aprūpinti grynaisiais pinigais. Jeigu dirbama užsienyje – atitinkamai ir skirtingomis valiutomis, kad šis galėtų atsiskaityti už degalus ir kitas paslaugas.
Praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje atsirado degalų čekiai, o vėliau ir degalų kortelės, kurias drąsiai galima vadinti šiandieninių bankinių kortelių pirmtakėmis. Štai bendrovė DKV pirmąsias degalų korteles pristatė 1966 m. Jos leido ne tik atsisakyti grynųjų pinigų operacijų kelyje, bet ir suteikė nuolaidas degalinėse.
Vėliau pradėtos teikti PVM grąžinimo ir mokėjimo už kelius paslaugos. Prieš keliolika metų, daugeliui šalių pereinant prie elektroninio atsiskaitymo už kelius, įsižiūrėjus į priekinį sunkvežimio stiklą buvo galima pamatyti ne vieną aparatą, skirtą tokiu būdu sumokėti už kelius.
Skirtingos šalys, skirtingos kelių mokesčio sistemos, skirtingos technologijos reikalavo skirtingų prietaisų. Mėnesio gale – skirtingos tiekėjų sąskaitos, skirtingos apmokėjimo sąlygos, išdėstytos įvairiausiomis kalbomis. Natūralu, kad didieji kelių transporto paslaugų tiekėjai „DKV Mobility“, UTA, E100 ir kiti pradėjo spręsti šią vežėjams opią problemą ir siūlyti sprendimus.
Sujungus kelias technologijas ir standartizavus sistemas, išaugo universalaus sprendimo paklausa. Vienas kelių rinkliavos prietaisas veikia daugumoje šalių, o mėnesio pradžioje į buhalteriją atkeliauja viena sąskaita.
Dabartinės tendencijos
Transporto sektoriuje išpopuliarėjo aktualių paslaugų teikimas iš vienų rankų. Mobilumo paslaugas įvairiose šalyse reikia pirkti iš skirtingų tiekėjų – degalai, parkavimas, keltas, specialaus transporto palyda, muitinės formalumų tvarkymas – gana įprastos ir lengvai planuojamos paslaugos.
Bet nutinka gyvenimas – kartais tenka pasukti galvą, kur gauti užteršto krovinių skyriaus valymo, pagalbos kelyje ir panašių paslaugų. Jau nekalbant apie tai, jog, neturint sutarties, apmokėti tokias paslaugas tenka iš karto. Todėl svarbu pasirūpinti, kad vairuotojas turėtų reikiamą pinigų sumą, arba atlikti mokėjimo pavedimą paslaugų teikėjui.
Kartais vidury nakties ar savaitgaliais. Tad tokie degalų ir paslaugų apmokėjimo kortelių tiekėjai, kaip, pavyzdžiui, „DKV Mobility“, suteikia galimybę jomis atsiskaityti už tokias paslaugas.
„Šiais laikais sunku įsivaizduoti, kad tarptautinėse rinkose dirbantys vežėjai nesinaudotų jų gyvenimą gerokai palengvinančių degalų kortelių tiekėjų paslaugomis. Norint to išvengti, reikia sudaryti sutartis su šalimis, kuriose dirbama, degalų tiekėjais, kelių mokesčių ir kitų paslaugų operatoriais. Anksčiau buvo galima pervažiuoti Europą mokant grynaisiais, o dabar tokios galimybės faktiškai nebėra, todėl bent vieną degalų įsigijimo ir kelių mokesčių partnerį dauguma vežėjų turi.
Jeigu vežėjas turi sutartį tik su konkrečiu degalinių tinklu, yra pririštas prie jo. Būna vietų, kur nėra reikiamos degalinės ir tenka piltis kitur. Mobilumo paslaugų tiekėjai sujungia daugumą degalinių ar paslaugų tiekėjų, pasiūlo platų tinklą ir geras kainas. Mėnesio pradžioje ateina viena sąskaita už degalus, kelius ir kitas naudotas paslaugas“, – paslaugų populiarumo priežastis vardija Europoje pirmaujančios kelio paslaugų ir mokėjimų platformos „DKV Mobility“ vadovas Baltijos šalyse Artūras Michejenko.
Šios paslaugos mažina transporto įmonių žmogiškųjų išteklių poreikį, kompiuterizuotos sistemos dirba greičiau ir tiksliau, neatostogauja ir nesuserga. Prekes ir paslaugas galima įsigyti patogiai ir konkurencingomis kainomis.
„Vežėjas gali gauti patrauklią degalų kainą, bet vykdyti nuostolingą veiklą, nes neatsižvelgia į kelių mokesčių kainų pokyčius. Vežėjams aktualios ir kitos paslaugos – ypač PVM už užsienyje pirktus degalus grąžinimas. Kiekvienas vežėjas ir pats gali susigrąžinti PVM iš kitų šalių. Tai nėra problemiška, viskas daroma per VMI sistemą. Bet jeigu suklystama ar kitos šalies mokesčių inspekcija nori kokių nors dokumentų, dažnu atveju gaunamas laiškas jų kalba. Praleidus terminą, neatsakius – prarandamas PVM grąžinimas. Nesusigrąžinus PVM, galima tapti nekonkurencingu, nes transporto sektoriaus pelningumas svyruoja apie 3–7 proc. Viso to galima išvengti naudojantis visų paslaugų iš vienų rankų galimybe“, – detalių svarbą akcentuoja pašnekovas.
Lietuvos vežėjų specifika
Europos vežėjų rinkoje dominuoja smulkūs ir vidutiniai vežėjai, o Lietuvoje juntamas įmonių stambėjimas ir mažų vežėjų nykimas. Jei jie nori išlikti rinkoje, būtina analizuoti ir optimizuoti savo veiklos efektyvumą ir kaštus. Telematika (automobilio nuotolinio stebėjimo sistema) ir transporto valdymo sistemos – kryptis, atverianti vežėjams dideles galimybes sutaupyti.
Kai visi įmonės transporto reikalai sutelkti vienoje platformoje, veikla palengvėja, ypač jei naudojami lengvai pasiekiami išmanieji įrenginiai: maršruto sudarymo realiuoju laiku, kortelių blokavimo, parko išlaidų ir našumo sekimo bei įvairių analizių. Reikiamus duomenis galima perkelti į buhalterinę apskaitą.
„Mažėja sričių, kur galima taupyti kaštus. Kelių mokesčių, degalų, pervežimo, net vairuotojų atlyginimų išlaidas diktuoja rinka, o ne vežėjai. Vienintelis būdas konkuruoti – veiklos efektyvinimas. Mažiau tuščių kilometrų, nuosekli analizė pasirenkant pigesnius maršrutus.
Šiandieną kuro kortelių tiekėjai įtraukia telematiką į paslaugų paketą. Nebereikia atskiro prietaiso šiai funkcijai, mūsų atveju ją atlieka „DKV Box Europe“ – aparatas, skirtas susimokėti už kelius. Kuo vežėjo parkas mažesnis, tuo patogiau naudoti visą paslaugų paketą iš vienų rankų – vienas kontaktas, viena kortelė, vienas kelių mokesčio aparatas, viena sąskaita. Darbų, kuriuos reikia susitvarkyti pačiam, lieka nedaug“, – teigia A. Michejenko.
Ko laukti artimiausioje ateityje Europos keliuose?
Vertindamas sektoriaus laukiančius iššūkius, ekspertas akcentuoja, kad žaliasis kursas darosi vis svarbesnis, tad vežėjai turės prie to prisitaikyti.
„Kelių mokesčiai brangsta. To priežastis – CO₂ emisijos dedamoji. Mūsų skaičiavimais, Vokietijoje šiuo metu vidutinė sunkvežimio nuvažiuoto vieno kilometro degalų kaina yra apie 33 centus, kelių mokestis – 34 centai. Šios tendencijos ateityje plėsis ir į kitas valstybes. Kelių mokestis užims vis didesnę išlaidų eilutę“, – sako A. Michejenko.
Tai reiškia, kad tinkamas maršruto planavimas įgaus dar svarbesnę reikšmę. Gali pasitaikyti tokių atvejų, kai vertės važiuoti kiek ilgesnį atstumą, bet išvengti brangių šalių. Vežėjams tai būdas sutaupyti ir išgyventi konkurencinėje kovoje. Paslaugos tiekėjui ilgalaikės kompleksiškos paslaugos leis geriau suprasti klientų norus, įsigilinti į jų specifiką ir taikyti tikslingesnius sprendimus.
