„Sunku būtų tikėtis, kad jie (centriniai bankai – ELTA) darytų skubius reikšmingus sprendimus dėl palūkanų normų. Norėtųsi tikėti, kad ECB tęs palūkanų mažinimą, ko reikėtų labai Lietuvai. Matome, kad būsto kainos yra sunkiai įkandamos gyventojams ir būtent dėl aukštų palūkanų sunku įsigyti būstą“, – antradienį „Žinių radijui“ kalbėjo V.Augustinavičius.
Prezidento patarėjo teigimu, aukšta euro zonos infliacija yra ta priežastis, kodėl nereikia tikėtis skubos dėl palūkanų normų.
„Euro zonos infliacija gerokai aukštesnė nei Lietuvoje. Lietuvos atžvilgiu, to palūkanų mažinimo jau seniai reikėtų, bet ECB žiūri visą euro zoną kaip vientisą rinką. Jie posėdžiaus rugsėjo mėnesį tai netrukus sužinosime, į kurią pusę judame“, – teigė V.Augustinavičius.
Pagrindo nerimui akcijų rinkose neturėtų būti
Problemos Japonijos rinkoje, prezidento patarėjo teigimu, į Europą bei JAV nepersimetė. Jo manymu, emocijos ir kitos trumpalaikės priežastys lėmė turbulenciją akcijų biržose, tačiau jai neužilgo atsistačius, ilgalaikių išvadų pasidaryti nereikėtų.
„Natūralu jei investuotojas pabudęs ryte amato, kad Japonijos rinka krito apie 10–12 proc. tai kyla nerimas, tos emocijos persimeta į kitas rinkas Europoje ir Amerikoje (...). Turint omeny, kad Amerikoje akcijų biržos vakar atsidarė aukštesniame lygyje negu prieš savaitę, prieš turbulenciją akcijų biržose, iš tų trumpalaikių susvyravimų išvadų daryti nereikėtų“, – sakė prezidento patarėjas.
ELTA primena, kad liepą ECB nepakeitė pagrindinių savo palūkanų normų, belaukdamas tvirtų įrodymų, kad vartotojų kanų augimas pakankamai stabilizavosi, kad būtų galima vėl imti mažinti skolinimosi kainas.
Bankas paliko galioti esamą 3,75 proc. pagrindinę indėlių normą, kurią birželį buvo sumažinęs pirmą kartą po ilgą laiką trukusio palūkanų didinimo siekiant suvaldyti nekontroliuojamą infliaciją.
