„Tai, kad jie („Bank of Taiwan“ – ELTA) turi planų dėl Lietuvos yra gera naujiena. Bet priešingai nuo kitų šalių bankų, tai Taivano sprendimai kol kas grįsti politika. Tai matysime ar jie tvarūs“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė V.Augustinavičius.
„Kai kalbame apie Taivano banko atvejį, tai klausimas yra, kokie yra antri ir treti žingsniai. Nes Vokietijos bankų atžvilgiu mes matome dideles perspektyvas jiems pamažu plėstis. Dėl Taivano dar pamatysime“, – pridūrė jis.
Prezidento patarėjas aiškino, kad Vokietijos „Commerzbank“ veiklos pradžia Lietuvoje būtų „ėjimas“ paskui savo klientus, kurį sektų plėtra į vietos rinkas. Todėl, jo teigimu, šio banko augimo perspektyvos yra matomos.
„Su vokiečių banku priešistorė yra ilga. Bet tiems sprendimams tikrai didelę teigiamą įtaką daro mūsų prezidento ir Vokietijos kanclerio pasirašytas komunikatas dėl brigados dislokavimo. Ir iš to išplaukiantys kitų įmonių atėjimai į Lietuvą. Tai ekonominės naudos ir prasmės Vokietijos bankams čia yra. Jie eina paskui savo klientus. Be abejo, tada plėstųsi ir į Lietuvos rinkos dalyvius“, – komentavo jis.
Be to V.Augustinavičius patikino, kad nors procesas šiuo metu stabtelėjęs, lenkų komercinis bankas „Pekao“ ateityje turėtų pradėti veiklą Lietuvoje.
„Procesas tikrai nėra sustojęs. Galbūt sprendimai dėl Lenkijos banko būtų vėliau, nei dėl Vokietijos. Bet vėlgi, Lenkijoje buvo ir tam tikri valdysenos pokyčiai. Tai yra vidinės priežastys, kodėl jie stabtelėjo, bet manoma, jog tai laikinai“, – sakė V.Augustinavičius.
Ateinančių bankų teiginiai, kad aptarnaus verslą – normalios investavimo strategijos dalis
Viešumoje kylant klausimų, kodėl į Lietuvą ateinantys užsienio bankai skelbia, kad aptarnaus verslą, bet nebūtinai gyventojus, prezidento patarėjas tikina – tai įprasta šio sektoriaus logika. Jis aiškino, kad naujai į rinką atėję bankai pradeda veikti srityse, kur įsitvirtinti lengviausiai, o tada vertina tolimesnę plėtrą.
„Natūralu, kad kiekviena įmonė, kai ateina naujai, pradeda nuo mažiau. Tai ir visi paslaugų centrai, kurie veikia Lietuvoje, taip darė anksčiau. Pirmiausiai bankas ateina į tą segmentą, kur tai gali daryti lengviausiai ir tada vertina kitus segmentus. Tai normali investavimo ir verslo plėtros logika“, – tvirtino jis.
Jis taip pat tvirtino, kad bankų atėjimas rodo, jog investuotojai pradeda Lietuvą matyti kaip saugią šalį verslui. Anot jo, tiek sąlygos paskatinusios juos ateiti, tiek jų planai parodo, kad šios bendrovės nebūtų pasiruošusios greitai viską „susipakuoti“ ir palikti šalį jei, tikėtųsi karo.
V.Augustinavičius anksčiau teigė, kad konkrečios žinos dėl galimo vieno didžiausių Vokietijos bankų „Commerzbank“ atėjimo į Lietuvą turėtų paaiškėti jau šiemet. Anot jo, naujos rinkos dalyvio atsiradimas šalyje padidintų konkurencingumą ir pagerintų sąlygas finansų sektoriuje.
Pernai Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus ir Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta buvo priėmę lenkų komercinio banko „Pekao“ delegaciją. Tiek G.Šimkus, tiek finansų ministrė Gintarė Skaistė jau yra minėję, kad susidomėjimas Lietuvos rinka iš užsienio juntamas, teigė, jog naujo dalyvio atėjimas veikiausiai yra tik laiko klausimas.
Liepos mėnesį Apie „Bank of Taiwan“ ketinimą Lietuvoje atidaryti filialą pranešė „Verslo žinios“.
Informaciją, kad Taivano Finansų priežiūros komisija (FSC) patvirtino „Bank of Taiwan“ paraišką steigtis Lietuvoje, portalui patvirtino Lietuvos prekybos atstovybės Taipėjuje vadovas Paulius Lukauskas.
Šiuo metu Lietuvos bankų sektoriuje veikia 18 dalyvių: banko licencijas turi 13, dar 5 veikia kaip užsienio bankų filialai. Didžiąją dalį rinkos užima „Swedbank“, SEB ir „Luminor“.
