„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad šie pokyčiai nulemti neteisingo JAV ekonominės padėties interpretavimo ir rinkų baimės, kad šalį ištiks recesija. Bet, pasak jo, net jeigu nedidelės apimties recesija įvyks, tai gali būti naudinga Lietuvos pramonei.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pastebėjo, kad rinkų nestabilumas gali paveikti centrinius bankus ir juos paskatins sumažinti bazines palūkanų normas.
Prie akcijų rinkos kritimo, kuris ryškiausiai buvo matomas pirmadienį, privedė rinkų nerimas dėl galimos JAV recesijos, kurį paskatino prastesni nei tikėtasi šalies makroekonominių duomenų rodikliai.
Visgi, nors po pirminio kritimo atnaujintuose duomenyse sumažėjo pirminis nerimas, portalas „Reuters“ teigia, kad rinkų atsigavimas gali užtrukti.
A. Izgorodinas: akcijų rinką paveikę JAV ekonomikos faktoriai gali atsiliepti tiek blogai, tiek gerai
Ekonomistas A. Izgorodinas teigia, kad akcijų rinkos pokyčius nulėmusių JAV ekonominių faktorių poveikis Lietuvai, priklausomai nuo mastų, gali būti tiek teigiamas, tiek neigiamas. Jo manymu, jei JAV ekonomika kristų nedaug, tai net galėtų teigiamai paveikti Lietuvos pramonę.
„Teoriškai tai Lietuvą paveiktų blogai, o praktiškai gerai. Akivaizdu – tai turėtų tiesioginį poveikį Lietuvos eksportui ir pramonei. Nes vartojimo kritimas Amerikoje reiškia mažesnes Vokietijos eksporto apimtis, o mūsų pramonė gauna mažiau užsakymų. Bet praktiškai, Amerikos ekonomikos sulėtėjimas Lietuvai yra galimybė. Nes jeigu Vokietijos pramonė gauna mažiau eksporto užsakymų, jie norės atsverti vertės grandines ir įsileisti į jas Rytų Europos prekes, kad atsipiginti eksportą“, – Eltai komentavo A. Izgorodinas.
„Tai iš tiesų, jei JAV ekonomika nekristų labai stipriai, bet Lietuvos eksportuotojai gautų daugiau užsakymų“, – tvirtino jis.
Be to „Citadele“ ekonomistas mano, kad nors rinkos į JAV ekonomiką žiūri atsargiai, recesijos rizika nėra tokia didelė. Jo manymu, nedarbas išaugęs dėl techninių aspektų.
„Problema tame, kad makroekonomikos rodikliai prasti, tai rinka medžioja bet kokius recesijos indikatorius. Ir taip sutapo, kad dėl techninių aspektų nedarbo lygis pakilo. Bet pagrindiniai rodikliai to nerodo“, – tvirtino jis.
Jis aiškino, kad iš tikro dirbančių asmenų kiekis auga, o padidėjęs nedarbas – uragano „Beryl“ ir kitų faktorių pasekmė.
„Yra JAV darbo rinkos rodikliai, kurie labai stipriai koreliuoja su ekonomika – pilnai užimtų darbuotojų ir asmenų dirbančių kelių transporto bendrovėse skaičiai Tai tiek vienas, tiek kitas rodiklis penktadienį pagerėjo. Tai reiškia, kad nedarbo lygio padidėjimas buvo dėl kitų aspektų. Vienas iš jų buvo uraganas „Beryl“, dėl kurio dalis darbuotojų buvo techniškai atleisti. Kitas – dėl aukštų kainų JAV, auga aktyvumas darbo rinkoje. Vis daugiau žmonių ieško darbo per biržas, nes pragyvenimas tapo per brangus“, – tikino jis.
Taip pat A. Izgorodinas pabrėžė, kad jei JAV ekonomikos situacija būtų sudėtinga, centrinis bankas imtųsi mažinti palūkanų normas, o po rinkimų naujai prisiekęs šalies prezidentas darytų viską, kad skatinti ekonomiką.
T. Povilauskas: akcijų rinkos pokyčiai gali paskatinti centrinius bankus veikti
Tuo metu T. Povilauskas mano, kad akcijų rinkos pokyčiai tiesiogiai Lietuvos gyventojų nepaveiks, nes daugelis žmonių šalyje kaupia per ilgesnės trukmės instrumentus.
„Pas mus poveikio, tai jis labai netiesioginis ir trumpalaikis. Nes vis tiek Lietuvoje didžioji dalis finansinio turto yra gyventojų sukaupta arba pensijų arba investiciniuose fonduose. Tai dažniausiai yra ilgesnės trukmės instrumentai, kur nėra laiko spekuliavimui ir tai ilgalaikis investavimas. Tai jie didelio efekto gyventojų finansiniam turtui nedaro, nes tų investuojančių nėra tiek daug, kiek Vakarų ar Šiaurės Europos šalyse“, – Eltai komentavo T. Povilauskas
„Ir tos tiesioginės pasekmės gyventojų jausenai, tas nerimas ir stresas nėra toks didelis“, – pabrėžė jis.
Ekonomistas pastebi, kad toks akcijų biržos svyravimas taip pat gali paskatinti Europos Centrinį Banką (ECB) imtis sprendimo mažinti palūkanų normas. Anot jo, svarbu, ką parodys ekonominiai duomenys, nes centrinių bankų vadovai remsis būtent jais.
„Kas eiliniam žmogui yra aktualu, kaip šie svyravimai gali lemti centrinių bankų sprendimus rugsėjo mėn. ir vėliau. Nes artimiausi FED ir ECB susitikimai yra rugsėjį. Ir tie lūkesčiai, jie yra stipriai pasikeitė ir bent jau finansų rinkose yra didesnis įsitikinimas, kad bus ir ECB mažinimai. O vien tas tikėjimasis daro poveikį EURIBOR. O tai aktualiausia lietuviams“, – komentavo jis.
„Bet čia dėmesį reikia atkreipti ir į ką centrinio banko vadovų komentarai yra. Šia savaitę jie kaip ir ramina ir turi savo manta, kad sulaukime duomenų iš realios ekonomikos ir staigių pokyčių nevyksta. Aišku, tas noras rizikai yra sumažėjęs. Turbūt tą mes ir matysime artimiausiomis savaitėmis“, – pridūrė jis.
Taip pat T. Povilauskas paminėjo, kad pirmas 2024 m. pusmetis buvo finansų rinkoms geras, tad, net matant tokį nuosmukį rezultatai išlieka geresni nei po 2023 m.
„Turbūt žiūrint, tai trumpuoju laikotarpiu, tai savo investicinius portfelius prižiūrintys žmonės mato, jog pakritimas yra nemažas. Ir turbūt suprantama, kad šių metų pirmas pusmetis jis buvo tikrai geras finansų ir akcijų rinkose. Ir net su tuo akcijų nuosmukiu, tie didieji indeksai išlieka didesni, nei metų pradžioje. Tai yra tiesiog pelnų nusiėmimas ir didelės dramos nedaroma“, – komentavo T. Povilauskas.
ECB liepą nepakeitė pagrindinių savo palūkanų normų, belaukdamas tvirtų įrodymų, kad vartotojų kanų augimas pakankamai stabilizavosi, kad būtų galima vėl imti mažinti skolinimosi kainas.
Bankas paliko galioti esamą 3,75 proc. pagrindinę indėlių normą, kurią birželį buvo sumažinęs pirmą kartą po ilgą laiką trukusio palūkanų didinimo siekiant suvaldyti nekontroliuojamą infliaciją.
