„Tinklą dar reikia pilnai sutvarkyti iš techninės pusės, tačiau tiekimas atstatytas visiems vartotojams“, – Eltai trečiadienį sakė ESO atstovė Rasa Juodkienė.
Jos teigimu, daliai elektros linijų pažeidimus patyrusių gyventojų elektros tiekimą užtikrina generatoriai. Didelis jų poreikis išlieka Vilniaus regione, tačiau konkretus jų skaičius nuolat keičiasi.
„Tinklas tvarkomas ir generatoriai atjunginėjami“, – sakė R. Juodkienė.
ELTA primena, kad po praūžusios audros užtrukus elektros energijos tiekimo atstatymui ir daliai vartotojų dėl to patyrus nuostolių ESO priėmė sprendimą kai kuriems gyventojams sumokėti kompensaciją. Ji bus suteikta daugiau nei 72 val. elektros energijos neturėjusiems asmenims.
Savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl audros padarinių yra paskelbusios Vilniaus rajono, Radviliškio, Joniškio, Akmenės rajono ir Šiaulių rajono savivaldybės.
Draudikai: liepos pabaigoje siautėjusios audros padarytų nuostolių vertė siekia 6 milijonus eurų
Praėjus savaitei pro per Lietuvą praūžusios audros, draudimo bendrovių „Gjensidige“ ir „Ergo“ duomenimis, stichijos padaryta žala siekia virš 2 mln. eurų. Eltos skaičiavimais, remiantis tiek šiais, tiek „Lietuvos draudimo“ anksčiau pateiktais duomenimis, audros žalos vertė viršija 6 mln. eurų.
Kaip teigė „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė, Lietuvoje audros sukeltų nuostolių vertė siekė 1,7 mln. eurų. Tuo metu „Ergo“ Žalų administravimo vadovas Baltijos šalyse Gytis Matiukas sako, kad žala siekia 520 tūkst. eurų.
„Draudimo bendrovė „Gjensidige“ Baltijos šalyse iki šiol sulaukė apie 1490 pranešimų apie audros sukeltus nuostolius už beveik 2,7 mln. eurų. Lietuvoje bendrovė jau užregistravo 1105 žalas už 1,7 milijono eurų“, – Eltai teigė V. Katilienė.
„Dėl liepos pabaigoje siautėjusių gamtos stichijų „Ergo“ klientų nuostoliai siekia daugiau kaip 520 tūkst. eurų, į ERGO kreipėsi 900 klientų“, – teigė G. Matiukas.
Anot „Gjensidige“ atstovės daugiausiai nukentėję Lietuvos rajonai – Vilniaus, Šiaulių, Kauno, Panevėžio.
„Daugiausiai nukentėję Lietuvos rajonai – Vilniaus, Šiaulių, Kauno, Panevėžio. Po kelias dešimtis įvykių registravome Ukmergė, Kėdainių, Trakų, Širvintų rajonuose“, – aiškino ji.
Tuo metu, anot G. Matiuko, daugiausiai klientų kreipėsi dėl turtui padarytos žalos.
„Labiausiai nukentėjo gyventojų turtas, dėl tokių žalų kreipėsi daugiau kaip 70 proc. klientų. Dėl transporto priemonėms padarytos žalos sulaukėme 7 proc. klientų kreipinių. Likę nuostoliai susiję su įmonių turtui, žemės ūkiui ir kita padaryta žala“, – teigė G. Matiukas.
Anot V. Katilienės, ši audra skyrėsi nuo stichijos praūžusios per Lietuvą 2023 m. turto apgadinimo mastais. Jos teigimu, nukentėjo pastatai, elektronikos įrenginiai bei klientų automobiliai.
„Nukentėjo pastatai – sienos, stogai, apdaila, patvino rūsiai ir namų kambariais, nuo išmirkusių sienų nukrito pakabinami baldai. Dėl vandens gedo elektronika ir apšvietimas, o elektros įtampos šuoliai sugadino daug elektronikos prietaisų. Taigi matome, kad žalos bus didesnės nei būdavo iki šiol. Smarkiau šįkart apgadinti ir kiemai bei sodai, sodo baldai, tvoros – jas sugadino skriejantys daiktai ar užvirtę medžiai, taip pat apgadinti arba visiškai sugadinti šiltnamiai, išdaužyti terasų langai“, – komentavo ji.
„Nuo audros nukentėjo ir „Gjensidige“ klientų automobiliai. Transporto priemones niokojo užvirtę medžiai, iš kiemų atskriejantys daiktai – sodo baldai, supynės ir pan. Viena nelaimė buvo itin skaudi, kai medis užvirto ant keliu judančio automobilio, vairavusiam asmeniui prireikė net medikų pagalbos“, – pridūrė ji.
„Lietuvos draudimo“ duomenimis audra gyventojams ir verslams atnešė nuostolių už 4,23 mln. eurų. Per praeitą savaitę užregistruota daugiau nei 6000 žalų, iš kurių 40 proc. jau sureguliuota, atlyginant nuostolius klientams.
