Po vakarykščio šoko aiškėja problemos priežastys: „Tai gali būti kaina už rekordiškai ilgą laiką buvusią ramybę“

Japonijos indeksas „Nikkei“, apimantis 225 didžiausių emitentų akcijas, kuriomis prekiaujama Tokijo akcijų biržoje, po šią savaitę užfiksuoto staigaus kainų kritimo antradienį pakilo net 2 957,90 punkto arba 9,4 proc. ir pasiekė 34 416,32 punkto.

Pirmadienį indeksui nukritus daugiau nei 12 proc., viso pasaulio akcijų rinkose buvo patirta didelių nuostolių.

Pastaruoju metu ženkliai pakilus Japonijos jenos kursui, ėmė mažėti į eksportą orientuotų Japonijos bendrovių akcijų kainos.

Tačiau prekiautojai praneša, kad, jenos kursui ėmus kristi, nuotaikos rinkoje taisosi.

Vieną dieną Japonijos indeksas „Nikkei“ krenta daugiau nei 12 proc., kitą dieną – jis jau pakilęs iki panašiai 10 proc. Tokie šuoliai kelia klausimų: kas gi vyksta rinkose?

„Reikia turėti omenyje, kad šią savaitę nebeturėsime rimtų duomenų iš JAV ekonomikos – jų pažirs kitą savaitę, tad kita savaitė gali būti gana įtempta“, – kalbėdamas portalui lrytas.lt įspėjo „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Anot jo, įvyko du dalykai, kurie privedė prie tokio akcijų rinkų kritimo.

Pirma, pastarąsias kelias savaites iš JAV statistinių duomenų susidarė vaizdas, kad ekonomika lėtėja gerokai labiau, nei tikėtasi: ilgą laiką JAV ekonomika, nepaisant aukštų palūkanų, atrodė sveika, o makrorodikliai ėmė staiga prastėti.

Tai investuotojams sukėlė baimę, kad JAV centrinis bankas „vėluoja į vakarėlį“ – atsilieka su palūkanų karpymu.

Paskutinė vinis buvo JAV darbo rinkos rodikliai – nedarbas padidėjo labiau, nei prognozavo analitikai: nedarbas pasiekė tokią ribą, kuri jau reiškia recesiją. Pasak pašnekovo, tai galutinai išgąsdino investuotojus – analitikai suprato, kad JAV ekonomika nėra tokia stipri, kaip tikėtasi.

„Yra ir papildomas veiksnys: tarp investuotojų kilęs nerimas paskatino dalį jų pasiimti pelnus ir pasitraukti iš rinkos. Tai ypač svarbu technologijų įmonių segmente – JAV tokių įmonių akcijų kaina buvo pasiekusi istorines aukštumas, o rinkose imta svarstyti, ar tokios įmonės kaip „Nvidia“ iš tiesų tiek vertos.

Prasidėjusi griūtis davė startą investuotojų pasitraukimui iš tokių bendrovių. Tai rinkos griūtį tik dar labiau paspartino.

Nenoriu atrodyti arogantiškas, tačiau manau, kad investuotojai paskubėjo. Rinka ne visada gilinasi į niuansus: nedarbo lygis JAV iš tiesų šoktelėjo, tačiau taip nutiko dėl uragano, kuriam atslinkus dalis darbuotojų buvo išleisti į prastovas, todėl techniškai jie laikyti bedarbiais.

Tačiau pilnu etatų dirbančių žmonių skaičiaus rodikliai – labai geri“, – įžvalgomis dalijosi A.Izgorodinas, kuris teigė nematantis rimto pagrindo panikuoti.

Kritimas Japonijos biržoje, kuris buvo fiksuotas vakar, rugpjūčio 5 d., nemaža dalimi susijęs su tuo, kad investuotojai pasaulyje ėmė nerimauti dėl JAV ekonomikos. Ne paslaptis: jei JAV ekonomika ima karščiuoti, suserga visas pasaulis.

Japonijos indekso „Nikkei“ atsigavimą paskatino vakar vakare pasirodęs JAV paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis. Jo duomenys parodė, kad JAV ekonomikos situacija gana gera.

„Dabar rinkose kovoja du naratyvai: vienas – ateina recesija, kitas – viskas tvarkoje. Esant tokiai situacijai, investuotojai būna labai įsitempę, todėl kiekvienas prastas rodiklis tampa pasaulio pabaiga“, – didžiulius svyravimus aiškino A.Izgorodinas.

Tačiau, jo teigimu, reikia turėti omenyje, kad bazinės palūkanos JAV siekia 5,5 proc. Tai – labai aukštas lygis, o tai savo ruožtu reiškia, kad JAV centrinis bankas turi daug manevro laisvės palūkanoms mažinti, jei to prireiktų.

Be to, nesvarbu, kas laimės prezidento rinkimus, JAV laukia dar viena išlaidų augimo banga ir naujas skatinimas. Ekonomikai tai naudinga.

„Didžiausia grėsmė, kurią šiuo metu matau – galima centrinių bankų panika. Dabar JAV centrinis bankas iš įtakingų investuotojų per viešąją erdvę sulaukia daug spaudimo, kad reikia staigiai ir skubiai karpyti palūkanų normas.

Jei bankas tam pasiduos, mūsų laukia dvi rizikos: dar viena akcijų rinkų griūtis – rinkos supras, kad JAV centrinis bankas pats išsigando, antra, jei centriniai bankai pradės žaibiškai karpyti palūkanas, po metų mūsų laukia dar viena infliacijos banga. Dabar esame kritiniame laikotarpyje“, – situacija vertino „Citadele“ banko ekonomistas.

„Luminor banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sakė, jog pastarųjų dienų akcijų rinkos įvykius lėmė trys priežastys. Pirmoji – prastos žinios iš JAV.

„Vietoj pranašautų 200 tūkst. naujai sukurtų darbo vietų realybėje turime kone perpus mažiau, o tai paaštrino nuogąstavimus, jog JAV ekonomiką gali ištikti augimo sulėtėjimas arba netgi nuosmukis. Suprastėjus ekonominiams rodikliams, išaugo lūkesčiai, kad JAV centrinis bankas mažins palūkanų normas kiek agresyviau, nei manyta iki šiol. Dabar tikimasi, jog bus sumažinta vienu procentiniu punktu – dvigubai daugiau nei tikėtasi ik šiol“, – kalbėjo Ž.Mauricas.

Įtakos taip pat turėjo ir pokyčiai Japonijoje: šalies centrinio banko sprendimas didinti palūkanų normas bei sustiprėjusi jena privertė iki tol bene aktyviausiai pasaulyje į JAV rinką investavusius japonus pristabdyti tempą.

„Trečioji priežastis yra susijusi su didžiausiomis JAV IT įmonėmis – jų akcijų kainos pastaraisiais metais buvo itin stipriai išaugusios, taip pat išaugo ir jų svoris bendrame JAV akcijų indekse, dėl to išaugo ir rizika. Tuo tarpu jų pelningumas krito iki rekordinių žemumų“, – sakė „Luminor“ banko vyr. ekonomistas.

Jis pridūrė, jog pastaruoju metu buvo itin kritęs baimės indeksas.

„Baimės indeksas tai yra draudimo kaina nuo galimo akcijų kainų kritimo. Ši kaina buvo nukritusi praktiškai iki istorinių žemumų – tokia ji buvo maždaug 2016–2019 metais. Dabar jis vėl šoktelėjo į viršų ir rinka į tai sureagavo“, – aiškino pašnekovas.

Išaugusias IT įmonių akcijų kainas išskyrė ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

„Kai mes kalbame apie pokyčius finansų rinkose, mes visada turime turėti omeny tai, kad yra akcijų kaina ir jų fundamentali vertė. Šie du rodikliai gali nesutapti. Trumpuoju, kartais ir vidutiniu periodu akcijų kaina atitrūksta nuo jos fundamentalios vertės, ekonomistai šį reiškinį vadina burbulo susiformavimu. Turime nemažą IT akcijų burbulą JAV, o viena pagrindinė to priežasčių – euforija dėl dirbtinio intelekto. Tai turbūt yra giluminė priežastis“, – sakė N.Mačiulis.

Be nuogąstavimų dėl JAV ekonomikos būklės bei pokyčių Japonijoje, jis pabrėžė ir kitus galimus šalutinius faktorius.

„Savaitgalį išaugusi įtampa tarp Izraelio ir Irano, taip pat iš didžiausių pasaulio turto valdytojų pasigirstančios mintys, kad dabar nėra tinkamiausias metas investuoti“, – kalbėjo „Swedbank“ banko atstovas.

Abu kalbinti ekonomistai pabrėžė – tokie sukrėtimai nėra neįprasti, tad didesnių neigiamų padarinių pastarųjų dienų svyravimai finansų rinkoje neturės.

„Optimistai, kurie ne investuoja, o vaikosi madų, jau pajautė didelius nuostolius, o ilgalaikiams investuotojams išliekamųjų pasekmių tikrai nėra. Pasaulio ekonomikoms tai taip pat jokios įtakos neturės, kadangi kalbame apie finansų aktyvų kainų pokyčius, o ne krizes. Tiesa, tokių svyravimų dar tikrai galima tikėtis“, – sakė N.Mačiulis.

Panašios nuomonės buvo ir Ž.Mauricas.

„Manau, kad ši korekcija yra pakankamai sveika, nieko dramatiško nematyčiau. Jei palūkanos ir toliau mažės, daliai žmonių tai gali pasirodyti ir nebloga galimybė įsigyti akcijų, vieni parduoda, kiti perka“, – sakė „Luminor“ banko atstovas.

Investuotojams jis patarė: akcijų rinkose daryti staigių judesių negalima, tad ir pokyčius reikia įvesti po truputį.

Tiesa, Ž.Mauricas pabrėžė, kad tokie svyravimai gali byloti, jog tvaraus ekonomikos augimo dar teks palaukti.

„Kurį laiką važinėsime tam tikromis duobelėmis. Didelė tikimybė, jog daugelis institucijų mažins savo kitų metų prognozes ekonomikai“, – sakė pašnekovas.

Tuo metu ekonomistas Marius Dubnikovas išnarpliojo galimas rinkų šoko priežastis. Anot eksperto, ekonominės krizės versija čia – sunkiai tikėtina.

„Greičiausiai realios dvi priežastys – tai per didelis noras uždirbti iš svetimų nemokamų pinigų Japonijos rinkoje, juos skolinantis ir investuojant rizikingiau JAV rinkoje. Įvyko žirklės – Japonija padidino palūkanas, o JAV doleris kristelėjo, kai skolos svertai dideli, kiekviena banga labai svarbi. Tai nėra apie sisteminę ekonomikos ligą, bet apie tai, kad perdaug drąsius truputį „nuskuto“, taip pat pakeliui ir rinkos dalyvius, kurie ieškojo greito pelno.

Periodiškai ir ilgam investuojantys toliau pliuse ir dabar pirks truputį pigiau. Iš kitos pusės, rinkos turi parodyti savo nagučius, kad neužmigtume. Signalas buvo labai stiprus, bet tai gali būti kaina už rekordiškai ilgą laiką buvusią ramybę – VIX visus šiuos metus nebuvo aukščiau 20 punktų, todėl reikėjo apsivalyti“, – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašė M.Dubnikovas.