Tokijo akcijų biržoje – didžiausias kada nors užfiksuotas krytis Bitkoinas skęsta „netikrumo kokteilyje“

2024 m. rugpjūčio 5 d. 10:20
Papildyta
Pirmadienį, rugpjūčio 5 d., uždarant Tokijo akcijų biržą vertybinių popierių vertė buvo kritusi 12 proc. Tą lėmė vėl atsigaunantis jenos kursas ir prasti duomenys iš JAV darbo rinkos, paskatinę nuogąstavimus, kad didžiausioje pasaulio ekonomikoje gali prasidėti recesija.
Daugiau nuotraukų (1)
Lyginamasis indeksas „Nikkei 225“ susitraukė 12,40 proc., sumažėdamas 4 451,28 punkto iki 31 458,42 punkto. Tai – didžiausias kada užfiksuotas šio indekso krytis punktų išraiška.
Tuo tarpu platesnis indeksas „Topix“ prarado 12,23 proc. arba 310,45 punkto ir pasiekė 2 227,15 punkto.
Bitkoino kaina pasiekė žemiausią lygį per pusę metų
Daugelyje finansų rinkų tvyrant niūrioms nuotaikoms, bitkoino kaina pirmadienį, rugpjūčio 5 d., toliau ženkliai mažėjo.
Pirmadienį ryte seniausios ir garsiausios kriptovaliutos kaina prekybos platformoje „Bitstamp“ nukrito iki 51 600 JAV dolerių – mažiausio lygio nuo vasario, – tačiau po to vėl kiek pakilo.
Bitkoino vertė nuo penktadienio sumažėjo maždaug 10 000 JAV dolerių. Ligi tol paskutinis santykinai didelis kainos nuosmukis užfiksuotas 2022 m. birželį.
Krentanti šios kriptovaliutos kaina atspindi praėjusią savaitę prasidėjusią tendenciją. Vokiečių analitikas Timo Emdenas iš bendrovės „Emden Research“ užsiminė apie „netikrumo kokteilį“, kuriame šiuo metu skęsta bitkoinas.
„Investuotojus ypač netikėtai užklupo žinios apie JAV galinčią prasidėti recesiją“, – sakė jis.
Pastarosiomis savaitėmis ne kartą pasirodė nuviliančių duomenų apie JAV ekonomiką. Ypač daug nerimo sukėlė JAV vyriausybės paskelbta ataskaita apie netikėtai prastą padėtį darbo rinkoje.
Liepą nedarbo lygis didžiausioje pasaulio ekonomikoje pakilo iki aukščiausio lygio per beveik trejus metus.
Be bitkoino savaitės pradžioje didelį prekybinį spaudimą patyrė ir daugiau kriptovaliutų. „Eterio“ kaina nukrito apie 15 proc. iki 2 340 JAV dolerių. Tai – šiokia tokia kliūtis naujai pristatytiems kriptovaliutos „Ethereum“ biržoje prekiaujamiems fondams (ETF), JAV turėjusiems pritraukti naujų investuotojų.
Dėl pastaruoju metu fiksuotų kainos kryčių ženkliai sumažėjo visų kriptovaliutų rinkos kapitalizacija, sumažėjusi 14 proc. iki 1,85 trilijono JAV dolerių. Naujausiais duomenimis, bitkoino dalis tarp visų skaitmeninių valiutų siekia maždaug 56 proc.
Kainų dinamika pastarąją savaitę dar kartą rodo prekybos kriptovaliutomis nestabilumą.
Euforiją pakeitė panika
„Šiemet vyravusią euforiją greitai pakeitė panika, tam įtakos turėjo praėjusią savaitę paskelbti prasti JAV makroekonominiai duomenys – pramonės nuosmukis, padidėjęs nedarbo lygis (pagal vieną iš apibrėžimų JAV ekonomika jau yra recesijoje).
Šios makroekonominės tendencijos nebuvo nei labai netikėtos, nei labai dramatiškos, bet JAV technologijų akcijos yra taip pervertintos (matuojant bet kokiais vertės rodikliais), kad nereikėjo didelės kibirkšties, kad visas AI (angl. artificial intelligence – dirbtinis intelektas, red. past.) burbulas imtų leistis daug greičiau nei prisipūtė“, – feisbuke komentavo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Deja, anot ekonomisto, kai visi vienu metu bėga prie išėjimo durų, yra priversti parduoti ne tai ką nori, o tai, ką gali, anksčiau nekoreliavę finansiniai aktyvai pradeda judėti ta pačiame kryptimi. Dėl to matome, kad pinga ir akcijos bei kiti finansiniai aktyvai, kuriems pigti daug priežasčių nėra.
Tuo pat metu brangsta arba bent nepinga tik saugiausi finansiniai instrumentai – vyriausybių obligacijos, kai kurios valiutos (pavyzdžiui, jena ar Šveicarijos frankas), auksas.
„Beje, „skaitmeninis auksas“ – bitkoinas ir kiti kriptoaktyvai kraujuoja labiausiai ir eilinį kartą iliustruoja, kad tai yra patys rizikingiausi spekuliaciniai instrumentai, neramiais laikais nepasiūlantys jokios užuovėjos.
Blogos naujienos turi ir teigiamų aspektų – didėja tikimybė, kad centriniai bankai palūkanų normas mažins sparčiau ir gal net didesniais žingsniais“,– spėjo N.Mačiulis ir paminėjo, kad pavyzdžiui, labai padidėjo tikimybė, jog JAV centrinis bankas ir Europos Centrinis Bankas palūkanas rugsėjį mažins ne 0,25, o 0,5 procentinio punkto.
Nikkei indeksasakcijų biržaTokijas
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.