„Man atrodo, kad ši krizė yra labai gera pamoka, labai gerai, kad atėjo ir prie Vilniaus, tai pamatė ir politikai ir valdininkai. Ateityje tokioms stichijoms bus geriau pasiruošta“, – pirmadienį, rugpjūčio 5 d., „Žinių radijui“ kalbėjo prof. V.Jankauskas.
Profesoriaus teigimu, iki šiol Lietuvoje vyravo atmestinas požiūris į audrų keliamą grėsmę, o tai įrodo anksčiau vykusios diskusijos apie proskynas prie elektros laidų. Anot jo, manoma, kad Lietuvoje pavojus yra mažesnis nei ilgesnę pakrantę turinčiose Latvijoje ir Estijoje.
„Čia reikėtų grįžti gerokai atgal, kada buvo diskusija, kokių mums reikėtų proskynų. Tada buvo nuspręsta, kad 3 metrų užteks ir tai įrašyta įstatyme. Pas latvius proskynos dvigubai didesnės“, – teigė jis.
V.Jankausko teigimu, investicijoms į požeminius elektros kabelius Lietuva yra per didelė ir retai apgyvendinta, tad idėja negalėtų būti įgyvendinama pragmatiškai.
„Mes galime kalbėti apie miestus, pradžioje – didžiuosius, kas daugiau mažiau padaryta, bet niekad nebus taip, kad tai bus padaryta kiekviename mažiausiame miestelyje. Galime kalbėti apie šias idėjas, bet kiek tai kainuos? Matome, kad viskas ne taip paprasta“, – sakė jis.
Testo neišlaikė
Vertindamas tai, kad po praėjusią savaitę praūžusios audros kai kurie gyventojai vis dar neturi elektros, prezidentas Gitanas Nausėda teigia – tarnybos neišlaikė testo. Anot jo, minėta stichija parodė, kad būtina toliau investuoti į Lietuvos elektros tinklus, ypač stiprinant labiausiai pažeidžiamas jų vietas.
„Kaip aš anksčiau minėjau, mes gavome idealų „stress testą“. Bet mes jo neišlaikėme. Tiek ESO, tiek Nacionalinis krizių valdymo centras, švelniai tariant, nelabai gerai susitvarkė su situacija. Nors dabar iš tikro daro viską, ką gali, kad sugrąžintų elektros tiekimą“, – Palangoje žurnalistams teigė G.Nausėda.
„Pirmiausiai reikia, be abejo, investicijų, kad silpnosios mūsų energetinės sistemos vietos būtų ištaisytos. Tokie darbai, tokios investicijos, jau buvo daromos. Tai tikrai padėjo sumažinti žmonių, netekusių elektros, skaičių, lyginant su praeitomis krizėmis“, – komentavo jis.
Prezidentas patikino, kad ESO daro viską, ką gali, kad sugrąžintu elektrą jos dar neturintiems vartotojams. Tačiau jis pabrėžė, kad procesas, trunkantis ilgiau nei savaitę – nėra normalu.
„Ir kompensacijos, kurios, mano akimis, yra labai menkos, vargu ar ištaisys situaciją“, – sakė jis.
Pirmadienį, rugpjūčio 5 d., elektros dar neturi apie 400 vartotojų.
Kas nutiktų, jei ateitų diena „X“?
Praūžus audrai, daugelis žmonių neturėjo ne tik elektros, bet ir ryšio. Esant taikos sąlygoms, tokios aplinkybės atrodo sunkiai įsivaizduojamos, tad stichijos padariniai į dienos šviesą iškėlė ir kitą svarbų klausimą – ar pasiruošimas dienai „X“ tikrai vyksta sklandžiai?
„Neturėjome ne tik elektros, bet ir ryšio – žmonės negalėjo prisiskambinti vieni kitiems. Kalbėjau su pora žmonių, sako, kaip mes ruošiamės, jei didesnė audra ir tokia katastrofa?
Daug kas skundėsi ir dėl to, kaip ESO komunikavo. Ta žinutė, kurią turbūt visi gavo, kad įsigytume generatorius – aš suprantu, kad kažkokiam turtingam verslininkui, kur daug visko turi, jis reikalingas, bet kalbant apie paprastą žmogų? Jam tas generatorius reikalingas galbūt kartą per trejus metus“, – pridūrė profesorius.
V.Jankauskas pritaria politikų mintims dėl būtinybės ESO įsigyti generatorius, kurie galėtų būti naudojami gyvenvetiesė šioms likus be elektros tiekimo, tačiau priduria, jog suvaldant panašias, visos šalies gyventojus paliečiančias krizes, pagalbos reakcijos tikėtųsi ir iš kariuomenės bei šaulių.
„Jeigu tikrai matosi, kad gresia tokia didelė krizė, reikia įjugnti ir kitas jėgas, kurios galėtų dalyvauti“, – mintimis dalijosi ekspertas.
Tiesa, nenuvertinamas ir atskirų gyvenviečių indėlis – kaip pastebi V.Jankauskas, pasistačiusios savo vėjo ar saulės jegaines, jos tampa energetiškai savarankiškos ir nepriklausomos nuo bendros sistemos.
„Mes ta kyptimi einame ir eisime. Tai yra labai svarbu ne tik vėtrai kilus, bet ir tikrai didelio konflikto atveju“, – pastebėjo V.Jankauskas.
Be elektros – dar 400 vartotojų
Tinklų priežiūra užsiimantis „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) skelbia, kad pirmadienio, rugpjūčio 5 d., rytą dėl praėjusios savaitės pradžioje praūžusios audros sukeltų tiesioginių nuostolių elektros dar neturi apie 400 vartotojų.
Kaip pabrėžė ESO atstovė Rasa Juodkienė, tvarkyti gedimus užtrunka, nes, skirtingai nei po ankstesnių audrų, kai perdegdavo saugikliai ar kitos greitai techniškai pakeičiamos detalės, šį sykį audra daug kur nutraukė elektros tiekimo laidus.
„Tokių vartotojų yra labai daug. Jeigu identifikuojame nutrūkimą, būna, kad nuvažiuojame tvarkyti ir pamatome, kad ne vienas pažeidimas, bet trys ar keturi tame ruože, kuriuo turėtų ateiti elektra iki vartotojų namų“, – naujienų agentūrai „Elta“ pirmadienį sakė R.Juodkienė.
ESO duomenimis, šiuo metu taip pat yra užfiksuota apie 300 klientų, kuriems po audros tiekiama nekokybiška elektros energija (jai trūksta vienos fazės). Taip pat yra apie 200 klientų, kurie neturi išmaniosios apskaitos sistemos, todėl ESO darbuotojai turi vykti į namus ir tikrinti, ar tokiems gyventojams elektra atstatyta.
„Sutrikimų žemėlapyje atvaizduojamu žemėlapiu vadovautis negalime, nes jame atvaizduojamos ir naujai atsiradusios klientų užklausos, nesusijusios su audra ir jos padariniais“, – teigia R.Juodkienė.
ESO teigimu, elektros neturinčių klientų skaičius pirmadienį šiek tiek išaugo, nes dalis naujų pranešimų gauti savaitgalį iš sodų, sodybų ir pan. Taip pat liko pavieniai sudėtingi atvejai.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad po prieš savaitę praūžusios audros užtrukus elektros energijos tiekimo atstatymui ir daliai vartotojų dėl to patyrus nuostolių, ESO priėmė sprendimą kai kuriems gyventojams sumokėti kompensaciją. Ji bus suteikta daugiau nei 72 val. elektros energijos neturėjusiems asmenims.
