Itin paplitusi praktika vyrauja ir tarp didžiųjų pasaulio kompanijų – vienoms apie kitas paskleisti melus ir taip lemti akcijų svyravimus. Nuolat susiduriame ir su priešiškų šalių įtaka.
Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Atspari visuomenė“ kalbėjo Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir Vilniaus universiteto ekonomistas dr. Algirdas Bartkus.
Klaidas gali padaryti nė nepagalvoję
Pasak I.Genytės-Pikčienės, ekonomika yra toks mokslas apie lūkesčius, apie ateities elgseną ir sprendimus taupyti, investuoti, pirkti ar parduoti. O daryti įtaką lūkesčiams gali būti pakankamai patrauklus ekonomikos ir politikos nuomonės formuotojams, politikams.
Tačiau šį procesą reikia sieti su visuomenės, politikų branda. „Situacija per pastaruosius kelerius dešimtmečius pasikeitė, nes gyventojai tapo kritiškesni, gerokai atidesni klaidoms ir patys įvertina gerokai atsargiau tai, kas kalbama iš viešųjų tribūnų“, – patikino ekonomistė.
Kalbėdamas apie dezinformaciją ir priešiškas jėgas, A.Bartkus atkreipė dėmesį, kad tai yra sąmoningas klaidinimas, neteisingos informacijos skleidimas, kai žinoma, kokio efekto siekiama.
Nors, anot jo, ekonomikoje tai nėra dažnas reiškinys, tačiau prie to galima priskirti klaidingas prognozes, klaidingus spėjimus arba netinkamai interpretuojamus duomenis.
Vienas pavyzdžių – iš 2022 metų, kai dėl skelbiamos informacijos infliacija augo, kilo panika. Tai labai stipriai priklauso nuo to, kas tą klaidingą informaciją praneša. Minėtais metais Valstybinė energetikos reguliavimo taryba paskelbė, kad elektra kainuos 63,5 cento už kilovatvalandę. Jeigu tokią prognozę būtų pateikęs autoritentingas ekonomistas, nieko nebūtų nutikę, nes visuomenė tai būtų traktavusi, kaip spėjimą.
Tačiau kai tokius skaičius pateikia valstybinė institucija, tokia prognozė jau gali turėti įtakos elektros kainai, kuri kils į aukštumas. Tada ir verslas imasi kainų didinimo ir kol kas pigesnių energetinių išteklių pirkimo tam, kad sugeneruotų lėšas, kurios bus būtinos augsiančių sąskaitų padengimui.
Sprendimas pateikti kainos prognozę, kaip sako A.Bartkus, buvo klaida. Klaidos nebūtų, jei kainos būtų prognozuojamos dienai ar dviem dienoms į priekį. Šiuo atveju, tai nėra dezinformacija, tai – neteisingai suprasta informacija, lėmusi tolesnius veiksmus.
Kaip suvaldyti kilusią paniką? I.Genytės-Pikčienės manymu, pirmiausia, nereikėtų smerkti. „Reikėtų prisiminti situaciją 2022 metais, tai buvo labai netipiniai laikai. Išties, tuo metu scenarijų amplitudė buvo gerokai išsiplėtusi: turėjome infliacijos šoką, turėjome karą pašonėje su daugybe scenarijų ir ne ekonominės padėties dirgiklių, kas vertė tiek ekonomistus, tiek viešąsias institucijas galvoti, kokias rizikas ekonomikai gali tekti atremti.
Dalis retorikos, matyt, siejosi su noru ekonomikos dalyvius informuoti, kad jie būtų pasirengę, kad būtų apgalvoję variantus“, – kalbėjo ji.
Viena frazė ar prognozė – dar ne viskas
Ar užtenka šalto proto viešiems asmenims, kai reikia valdyti karo Ukrainoje ekonomines pasekmes ar koronaviruso pandemijos įtaką visuomenei?
I.Genytė-Pikčienė mano, kad sunku generalizuoti, tačiau nestabilumų dėl rinkimų, karo pašonėje buvo sudėtinga situacija. Buvo žmogiška tikėtis, kad pasisakymai nebus vien tik šalta retorika, emocijų netrūko.
Kad ir kaip bebūtų, džiugina Lietuvos vartotojų apklausos, kurios rodo, kad gyventojai visai optimistiški netgi Europos Sąjungos kontekste, atsparūs krizėms, išbandymams ar ekonominėms krizėms. „Tai rodo, kad ruošdamiesi sunkmečiui kažką darėme teisingai“, – situaciją įvertino ji, pridurdama, kad galbūt įtakos turėjo pasaulinė finansų krizė.
Viena klaidinga frazė ar ekspertų prognozė nebūtinai reikš finansinius nuostolius, praradimus verslams, sako A.Bartkus. Jei prognoze dalijasi institucija, kuri atsakinga už dalį kainodarinių procesų, efektas gali būti. Tačiau žymiam žmogui – ekonomistui ar politikui – išsakius savo vertinimą, rinkos gali nesureaguoti ir laukti daugiau informacijos iš kitų šaltinių.
Jis prisimena ir kitą pavyzdį iš 2022 m. Rusija sukūrė reklamą, kurioje rodo, kad dujų kranelis užsisuks ir Europa sušals.
„Tuo metu, atsimenu, rugsėjo mėnesį, Lietuvos spaudoje pasipylė visuose portaluose, kad Latvijoje pustuštė dujų saugykla, nors ji buvo užpildyta 50 proc. Čia buvo toks pavyzdys, kai žmonės, žiūrėdami tik į 50 proc. užpildymą nesuprato vieno dalyko, kad Lietuva, Latvija ir Estija buvo geriausiai iš visų Europos valstybių pasiruošusi atlaikyti žiemą.
Aš buvau vienintelis, kuris aiškinau priešingai – panikai čia absoliučiai nėra pagrindo, nes dujų saugykla talpina 24 teravatvalandes dujų, o Lietuvos, Latvijos, Estijos metiniai poreikiai yra 40 teravatvalandžių dujų“, – kalbėjo pašnekovas. Tuo metu lenkai turėjo 18 proc. metinio dujų poreikio, o vokiečių dujų saugyklose – 80 proc. užpildymas dujomis.
Tai rodo, kad visus duomenis ir statistiką reikia vertinti šaltu protu.
Kiek Lietuvos vidaus rinką veikia Rusijos ir Baltarusijos skleidžiama tikslinė dezinformacija, melagienos? I.Genytės-Pikčienės supratimu, ryškus buvo ne tik naratyvas, kad lietuviai vis prasčiau gyvena, bet ir tai, kad turime savo suskystintų dujų terminalą ir esame vieni geriausiai pasiruošusių išbandymams ir laiku nutraukę ryšį su Rusija.
„Manau, kad šis naratyvas užgožia visus kitus nepopuliarius naratyvus, kurie išties destabilizuotų pasitikėjimą ir gyventojų ramybę. Tai nebuvo klausimas dėl energetinio saugumo. – tikina ekonomistė. – Tai kainos, kas neramina.
