„Visų pirma, baimės dėl ateities šoko aukščiausiai per paskutinius 4 metus – daugiau nei net buvo 2022 vasario 24 dieną. Priežastys yra kelios – baimės dėl Israelio ir Irano tiesioginio karo bei JAV recesijos galimybės dėl ekonomikos stagnacijos, tačiau lygiagrečiai nafta šovė žemyn iki 75 dolerių (grafikas žemiau), o paskutinį ketvirtį JAV augo sparčiau nei tikėtasi.
Auksas irgi žemiau, bet bijoma nestabilumo, kas atrodo keista. Keistas pirmadienis“, – feisbuke komentavo M.Dubnikovas.
Apie tai socialiniame tinkle pirmadienį rašė ir A.Izgorodinas. „Pastaruoju metu JAV (ir ne tik) finansų rinkas apėmė panika – rinkos nerimauja, kad JAV centrinis bankas vėluoja su palūkanų karpymu ir Amerikos ekonomika tuoj panirs į recesiją“, – pastebi jis.
Anot A.Izgorodino, keli indikatoriai rodo apie artėjantį ekonomikos sulėtėjimą JAV, vienas iš indikatorių – vadinamoji Sahm taisyklė, kuri yra susijusi su JAV nedarbo lygio padidėjimu.
„Ar iš tikro JAV darbo rinkos rezultatas buvo prastas?, – retoriškai klausia jis. – Ne, ir visa esmė slypi detalėse. Iš visų JAV darbo rinkos rodiklių didžiausią ryšį su JAV BVP turi pilnu etatu dirbančių žmonių užimtumo pokytis ir darbuotojų skaičiaus JAV kelių transporto įmonėse pokytis. Noriu atkreipti dėmesį, kad ir vieno, ir kito rodiklio rezultatas buvo geras, t.y. šie rodikliai nerodo ženklesnio situacijos JAV darbo rinkoje pablogėjimo. Tai reiškia, kad didelės įtakos JAV nedarbo lygio padidėjimui, kurio taip išsigando rinka, turėjo kažkokie vienkartiniai veiksniai. O tai reiškia, kad sekantis JAV darbo rinkos rodiklių rezultatas gali būti pastebimai geresnis.“
Nepaisant to, kad JAV ekonomika gali lėtėti, reikia prisiminti kelis dalykus: JAV centrinis bankas turi didžiulę manevro laisvę mažinti bazines palūkanas, kurios šiuo metu siekia 5,5 proc.; kad ir koks kandidatas laimėtų JAV prezidento rinkimus, JAV laukia nauja valstybės išlaidų augimo banga.
Matoma ir rizika – skubota centrinių bankų reakcija. Kaip aiškino ekonomistas, centriniai bankai pasiduoda panikai rinkose, pradeda greitai mažinti palūkanas ir imasi skatinimo. „Tokiu atveju mūsų lauktų dar viena infliacijos banga. Labai svarbu, kad centriniai bankai adekvačiai įvertintų situaciją ir nepasiduotų panikai“, – patikino jis.
„Kaip turbulencijos JAV ekonomikoje paveiks Lietuvos ekonomiką? Teoriškai – blogai, praktiškai – nebūtinai. Pagrindinė rizika yra eksportuojantiems sektoriams, t.y. pramonei. Tačiau praktikoje turbulencijos JAV ekonomikoje mūsų pramonei yra ne tik rizika, bet ir galimybė. Lėtėjant JAV ekonomikai ir dar labiau buksuojant Vokietijos pramonei, vokiečių gamintojai bus dar labiau linkę atverti savo vertės grandines ir duoti daugiau užsakymų Lietuvos gamintojams.
Tai vyksta jau dabar – Lietuvos pramonės rodikliai gerąja to žodžio prasme stipriai kontrastuoja su gamybos mažėjimu Vokietijoje. Lietuvos ekonomika ir eksportuojantys sektoriai išlaiko konkurencingumą, todėl turime galimybę išnaudoti turbulencijas rinkose savo naudai – tam turime visus instrumentus, svarbiausia verslui nepanikuoti ir išlaikyti blaivų protą“, – rašė A.Izgorodinas.
