Tačiau pasikeitus reikalavimams dalį valyklų vėl gali tekti rekonstruoti. To priežastis – ten veikiantys įrenginiai negali fosforo ar azoto išgaudyti iki sugriežtintų normų reikalavimų.
„Štai Ukmergės, Mažeikių ar kituose rajonuose buvo atnaujintos visos atokesnių gyvenviečių valyklos. Investicijų sumos solidžios, bet nuo 2028 m. pradžios bus reikalaujama šalinti iš nuotekų azoto ir fosforo junginius. Ar tikrai beatodairiškai viską turime perstatyti?
Štai Austrijoje daugybė saugomų teritorijų. Pramonės ar žemės ūkio zonos ten apsuptos kalnų, parkų, kanjonų, tačiau iš valymo įrenginių išteka idealiai švarus vanduo. Austrai kliaujasi mokslininkų pasiekimais, naudoja multifunkcinius cheminių reagentų mišinius, skatinančius aktyvaus dumblo mikroorganizmų metabolizmą, jų atsinaujinimą. Šie mišiniai palaiko ir mikroorganizmų maistinių medžiagų balansą, ir „įsilieja“ į natūralų gamtos ciklą“, – aiškino B.Miežutavičius.
Jo tvirtinimu, reagentai išsprendžią krūvą gamtosauginių problemų, nereikia skirti milžiniškų investicijų pertvarkyti esamas nuotekų valyklas. Paraleliai daugelyje Vakarų Europos valstybių į nuotekų valyklų biologinio valymo įrenginius pilami ir nanocarbono reagentai, kurie mikliai sudoroja likutinius mikroplastiko, medikamentų, virusų ir bakterijų likučius. Taip ženkliai sumažinama paviršinių vandens telkinių tarša.
„Ši austrų pažanga mums lyg siektinas ir įveikiamas tikslas, tačiau mes daug kur turime nuotekų valymo įrenginių, kurie atlieka tik pirminį valymą.
Daug klausimų kyla ir ilgalaikės aplinkosaugos sektoriaus investicijų formuotojams. Iš anksto turėjo būti patvirtinta ilgalaikė strategija, kaip, kada ir kokių parametrų nuotekos turėjo būti valomos. Staigus prisitaikymas prie naujų nuotekų valymo parametrų vandentvarkos sektoriui vėl kainuos milijonus“, – kalbėjo B.Miežutavičius.
