„Išankstinė metinė infliacija liepos mėnesį, lyginant su šiuo laikotarpiu prieš metus, sudarė 1,1 proc., o išankstinė vidutinė metinė infliacija – 1,9 proc. Lyg ir galime pasidžiaugti, kad bent jau Lietuvoje infliacija tikrai suvaldyta. Bet siūlau labai neskubėti džiaugtis, bent jau dėl dviejų priežasčių.
Nors Europos Centrinio Banko (ECB) palūkanų kėlimo vajus davė vaisių, bet Lietuvos atveju jie gana kartūs. Galiu tik pritarti Raimondui Kuodžiui: palūkanų kėlimas kai kuriose ekonomikos sektoriuose gali didinti infliaciją, o ne mažinti. Nes palūkanos yra kaštai, kurie bus įskaičiuoti į prekės kainą, o didelės konkurencijos irgi neatsiras, nes brangstant paskoloms mažėja investicijos į gamybą“, – „Facebook“ paskyroje pirmadienį rašė V.Janulevičius.
Pasak LPK prezidento, toks pinigų perskirstymas atsiliepia ir investicijoms į naujas darbo vietas.
„Kai bankai kelia palūkanas, vartojimas gal ir mažėja, bet žmonės vis tiek išleidžia savo pinigus, tik kitur. Ir ne tik žmonės, bet ir įmonės, kurios, vietoje investicijų ir transformacijos, uždirbtus pinigus išleidžia mokėdamos išaugusias palūkanas.
Taip, vartojimas mažėja, nes pinigai perskirstomi kitur. Tačiau toks pinigų perskirstymas atsiliepia ne tik vartojimui, bet ir naujų darbo vietų kūrimui, ir investicijoms į naujas darbo vietas. O juk investavus į geresnes, didesnės pridėtinės vertės darbo vietas, būtų galima, savo ruožtu, mokėti didesnius atlyginimus. Bet tam tiesiog nėra pinigų, jie jau išleisti palūkanoms dengti“, – teigė V.Janulevičius.
Atsižvelgdamas į susiklosčiusią situaciją, LPK prezidentas akcentuoja – paprasčiausi sprendimai nebūtinai yra išmintingiausi.
„Kol našumas nekyla, o kyla tik palūkanos, mokesčiai ir (iš dalies dirbtinai) atlyginimai, mes sukamės užburtame rate, ir mūsų gamybos dalis bendrajame vidaus produkte (BVP) mažėja. Bet tik parduota prekė ar paslauga ir yra mūsų eksporto, o kartu ir ekonomikos variklis.
Taigi, tikslesnė išvada tokia: išgelbėjome nuo infliacijos, bet įvarėme į recesiją. Palūkanų didinimas yra paprasčiausias sprendimas reaguojant į infliaciją, bet nebūtinai išmintingiausias. Ir valstybė turėtų įsivertinti, kaip augo mūsų ekonomika per ištisą krizių penkmetį, kai augo vartojimas, ir kaip ji stagnuoja dabar. Įsivertinti ir imtis veiksmų, kad pagrindiniai ekonomikos varikliai – eksportuojantys sektoriai – nebūtų įstumti į recesiją“, – įžvalgomis dalijosi V.Janulevičius.
