Taip pat, anot tarnybos, didėjo personalo ieškančių darbdavių skaičius – darbuotojų ieškojo 264 baldų įmonės – 40 daugiau nei pernai.
„Nors darbuotojų paieškos intensyvumas nesiekia 2022 m. pradžios lygio, o situacija baldų gamybos pramonėje labiau primena priešpandeminį laikotarpį, aktyvėjančius personalo paieškos ir samdos procesus vertiname optimistiškai“, – aiškina Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.
Anot UŽT, lyginant su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, kvalifikuotų darbininkų ir operatorių poreikis išaugo 13,2 proc., o nekvalifikuoto darbo pasiūlymų pateikta 7 proc. mažiau. Daugiau nei pernai ieškota baldžių, medienos apdirbimo staklių derintojų ir operatorių, dailidžių ir stalių, taip pat pardavimo ir logistikos vadybininkų, baldų dizainerių, apskaitos ir buhalterijos specialistų.
„Nors pirmąjį šių metų pusmetį daugiausiai pasiūlymų sulaukė baldžiai (300), staliai (200), medienos apdirbimo staklių operatoriai (200), administracinės grandies personalo samda irgi atsinaujina“, – sako G.Sinkevičė.
Baldų įmonėse dirbti pradėjo 0,4 tūkst. arba 28 proc. daugiau Užimtumo tarnybos klientų nei praėjusių metų pirmąjį pusmetį. Siekdamos pritraukti kvalifikuotų darbuotojų, baldų gamybos įmonės šių metų pirmąjį pusmetį siūlė ir 6,3 proc. ūgtelėjusius darbo užmokesčius.
Pasak Užimtumo tarnybos, atsigavimą nulėmė tai, kad 2022 m. antroje metų pusėje baldininkus neigimai paveikę veiksniai, tokie kaip žaliavų brangimas, sutrikusios tiekimo grandinės, išaugusios energijos sąnaudos, baldų paklausos kritimas, slopsta.
Šių metų pirmąjį pusmetį baldininkų srities specialybes pasirinko beveik 120 Užimtumo tarnybos klientų.
Liepos pradžioje baldų pramonėje dirbo 1,1 tūkst. užsieniečių. Daugiausiai – ukrainiečių, baltarusių, latvių. Jie užėmė baldžių, pakuotojų, dailidžių ir stalių, medienos apdirbimo įrenginių operatorių darbo vietas.
